Žurnalisto pastabos

Visiems gerai?

Vilija BUTKUVIENĖ

„Bangos“ redaktorė

 Klaipėdos rajono savivaldybė per pastaruosius metus dėl Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos ar kai kurių vietinių politikų intrigų dėka ne kartą turėjo reikalų su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Viena byla, tęsusis kelerius metus, susijusi su korupciniais buvusio Savivaldybės darbuotojo veiksmais, pavasarį pagaliau išnarpliota Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Dabar jame kaunasi du buvę politiniai bendražygiai – užkerėta 60 000 litų suma drasko asmens garbės ir orumo vėliavą.

Tuo tarpu rajono Savivaldybės Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisija džiaugiasi, esą labai pavyksta mokinių piešinių konkursai korupcijos tematika. Pozityviai nusiteikus šioje antikorupcinėje priemonėje galima įžvelgti išminties prasmę: lenk medį, kol jaunas….

Bet koks iš tiesų yra korupcijos piešinėlis mūsų šalyje, o ir mūsų pačių pašonėje? Šio reiškinio, deja, neįveikia nei spalvoti lankstinukai, nei įdomūs seminarai, nei pasitikėjimo telefonai, kuriais žmonės raginami net anonimiškai pranešti apie įtarimus.

Nors beveik devyni iš dešimties lietuvių (89 proc.) mano, kad korupcija yra viena didžiausių šalies problemų, minėti telefonai paklausos Lietuvoje (ne išimtis ir mūsų Savivaldybė) neturi ir tyli tarsi kokios marytės melninkaitės. Eurobarometro duomenimis, kaimyninėje Latvijoje korupciją viena didžiausių problemų laiko 83 proc., o Estijoje taip galvojančių dar mažiau – septyni iš dešimties (73 proc.). ES vidurkis – 73 proc.

27 proc. apklaustųjų Lietuvoje patvirtino, jog per pastaruosius metus nors kartą jų buvo prašyta ar tikimasi kyšio už suteiktas paslaugas. Latvijoje tokių gyventojų buvo 16 proc., Estijoje – 5 proc., o ES vidurkis – 8 proc.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai jau ir iš aukštų tribūnų yra tvirtinę, kad savivaldybių lygmuo Lietuvoje itin korumpuotas, nes tam yra susiklosčiusios palankios aplinkybės. Čia sprendžiami piliečiams svarbūs žemėtvarkos klausimai, tvirtinami verslą dominantys atliekų tvarkymo, statybų, renovacijų, įvairios infrastruktūros projektai ir kt. Visose šiose grandyse – daugybė pagundų tiek imti, tiek duoti kyšį, kurį lietuviškas mentalitetas suvokia ne kaip nusikaltimą, o kaip įprastą būdą greičiau sutvarkyti reikalus.

Kas galėtų lemti pokyčius šioje srityje? Valstybės kontrolė siūlo savivaldybes griežčiau kontroliuoti. STT kaip vieną išeičių matytų vieno langelio (toks jau kelerius metus steigiamas ir vis neįsteigiamas ir mūsų rajono Savivaldybėje) principo įdiegimą. Jei toks langelis būtų, savivaldybių interesantams nereikėtų lakstyti po atskirus kabinetus ir lankstytis kokiam nors atžagariam valstybės tarnautojui dėl kiekvieno popieriaus. Politologai ragina daugiau galių savivaldoje suteikti pilietiškai aktyviems visuomenininkams, kurie kartu būtų ir budrūs procesų stebėtojai. Betgi tokių aktyvistų turime ant pirštų suskaičiuotinai ir tie patys pamažu visiems įgrysta.

„Kas nuolatos vyksta savivaldybėse, nežino niekas. Operatyvinę veiklą mes vykdome ten, kur įžvelgiame didesnes rizikas, gauname įtartinos informacijos, matome didesnių pinigų srautų judėjimus. Bet pastatyti po agentą prie kiekvieno tarnautojo valstybė tikrai neturi galimybių, – duodamas interviu „Veido“ žurnalui yra teigęs vienas STT Korupcijos rizikos skyriaus darbuotojas ir akcentavęs, kad tirti korupcijos nusikaltimus ypač sunku: – Čia abi pusės patenkintos – ir ta, kuri ėmė, ir ta, kuri davė. Noriai bendradarbiaujančiųjų su teisėsaugos institucijomis nedaug“. Todėl net pasitikėjimo telefonai nepopuliarūs.

Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo katedros vedėjas Tadas Sudnickas yra atvirai apibendrinęs: „Tokie jau mes esame! Toleruojame nesąžiningumą, heroizuojame sugadintą reputaciją. Lietuvių pakantumo slenkstis labai aukštas: gali vogti, gali apgaudinėti – vis tiek už tave balsuos, jei prieš rinkimus gražiai pakalbėsi.“

Rajono Savivaldybėje nauja tai, kad Viešosios tvarkos skyriuje vienas valstybės tarnautojas bus atsakingas už korupcijos ir kontrolės sritį. Palinkėkime jam geros kloties kovojant su vėjo malūnais.