Žurnalisto pastabos
Pataikavimo kaina
Susiformavo ydinga praktika, kai dauguma politikų užuot galvoję, kaip efektyviau valdyti valstybę ir siekti pažangos, atsigręžia į minią ir jai pataikauja. Kalba, daro tik tai, ką nori girdėti ir matyti minia. Pamiršta svarbiausią mūsų bendrą tikslą – ekonomine, politine, kultūrine, socialine prasmėmis stiprią valstybę. Kad tai pasiektume, priemonės tikrai ne visada gali būti populiarios, juk politikai privalo galvoti apie ateitį, nesekti Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV požiūriu „mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas“ ir nesišvaistyti visomis gėrybėmis čia ir dabar. Nuo minėto monarcho mirties praėjo keli šimtmečiai, tačiau trumparegiškumo apraiškų apstu nūdienos pasaulyje. Matėme, kur neišpasakytas išlaidumas, dosnumas miniai nuvedė Graikiją, Ispaniją…
Mūsų šalis ekonominiu pakilimu taip pat gyveno ne pagal savo galimybes, švaistėsi į dešinę ir į kairę. Nežinia, ar dabar „nesibičiuliautume“ su graikais, ispanais, jei ne dabartinės Vyriausybės griežta politika. Ši Vyriausybė išskirtinė tuo, kad ji tikrai kone mažiausiai pataikauja miniai, ekonominiu sunkmečiu nedvejodama priėmė itin nepopuliarių sprendimų ir suveržė visų diržus (gal net per daug…). Taip elgtis ir skatinti žmonių pyktį, manau, tikrai nebuvo lengva. Juolab kad bet kuris politikas suvokia, kad tokie nepopuliarūs sprendimai gali kaip mat užkirsti kelią į tolimesnį politikos olimpą.
Tačiau daugelis Seimo narių prioritetą teikia būtent populiarumui. Pavyzdžiui, važinėja po rajoną, dalyvauja įvairiose miestų, kaimų šventėse, moteris malonina gėlėmis ir t. t. Kur kas daugiau naudos būtų, jei šį laiką politikai skirtų rimtoms problemoms analizuoti, teisės aktams rengti ir pan. Pagalvokime, kiek laiko užima toks pataikavimas miniai? Kiti seimūnai, lyg neturėdami ką veikti, blaškosi internetinėse platybėse. Štai Saulius Stoma viename socialiniame tinkle turi beveik 5 000 draugų. Teko atsigirsti, kad kone kiekvienas iš jų sulaukia sveikinimo gimimo dienos proga… Prisipažinsiu, nors gerbiamo Seimo nario asmeniškai tikrai nepažįstu, pati taip pat sulaukiau kvietimo draugauti, sveikinimo gimtadienio proga ir net laiško, kuriame klausiama, ko tikiuosi iš mūsų bendravimo, gal turiu kokių nors pastabų ir pan. Tik pagalvokite, kiek reikia laiko, kad gebėtum draugauti su beveik 5 000 draugų, rašyti jiems laiškus, sveikinimus. Kyla klausimas, kada S. Stoma dirba valstybės, o ne populiarumo vardan? Žinoma, suprantu, kad internetines draugystes S. Stomos vardu tikriausiai mezga patarėjai, tačiau, teisybės dėlei, vertėtų priminti, kad ir jų atlyginimas iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžiai dažnai primena kovą dėl populiarumo. Politikai, užuot sprendę aktualius rajono klausimus, drabstosi kaltinimais, vienas kitą žemina. Jau tapo tradiciniai prieš posėdžius skaitomi pranešimai, kuriuose kaskart norima kurį nors Tarybos narį „sumalti į miltus“. Susidaro įspūdis, kad kartais daugiausia ruošiamasi tarpusavio kovai tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos, o Tarybos posėdžio darbotvarkė lieka antrame plane. Tarp vietos politikų rietenos tokios, kad kartais norisi užsikimšti ausis ir išeiti iš salės. Apie politinę kultūrą, konstruktyvų valdančiosios daugumos ir opozicijos dialogą belieka tik pasvajoti.
Linkėčiau politikams nepamiršti, ko išties atėjo į Savivaldybės tarybą – atstovauti daugumos gyventojų interesams ir vesti rajoną pažangos keliu. Norėtųsi, kad rajono valdžia turėtų ryžto, drąsos ir priimtų sprendimus, atsižvelgdama būtent į daugumos poreikius.
Neseniai teko dalyvauti pasitarime, kur buvo sukviesti ekstremaliu sportu užsiimančių jaunuolių tėvai dėl apgadinto fontano prie Gargždų kultūros centro. Dar prieš pasitarimą tėvai gavo laiškus, kad jiems teks atlyginti padarytą per 7 tūkst. Lt turtinę žalą, o jei nepavyks susitarti, bus svarstoma galimybė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau tokia Savivaldybės pozicija subliuško vos tik prasidėjo pasitarimas. Tėvai tikino, jog jaunuoliai tapo situacijos įkaitais, mat aikštelė prie „Minijos“ vidurinės mokyklos išardyta, o kita, nors seniai pažadėta, iki šiol neįrengta, todėl jaunuoliai tiesiog neturi kur užsiimti ekstremaliu pomėgiu. Opozicija pūtė į tą pačią dūdą, kad vaikai nekalti, Savivaldybės administracija kalta, kad dar neįrengė aikštelės. Savivaldybės vadovai, matyt, bijodami būti nulinčiuoti ir prarasti populiarumą, galop sakė ieškosią kitų galimybių padengti nuostolius. Tačiau palaukite, iš kitos pusės, jei jaunuoliai išties padarė žalą, yra įrodymų, kodėl visi turime už tai mokėti, juk biudžetas – bendras. O jei tokių įrodymų nėra, tai kam rašomi tokie laiškai?
„Bangos“ laikraštis, kaip ir politikai, vardan populiarumo galėtų daug ką padaryti: parašyti kur kas daugiau paskalų lygio pikantiškos informacijos, atskleisti daugiau politinio gyvenimo batalijų. Tačiau tokiu atveju būtų ritamasi bulvarinio lygio link, nukentėtų laikraščio kokybė, kuri, kad ir kaip kitiems keistai atrodo, mums yra pati svarbiausia.
Agnė ADOMAITĖ
