Žurnalisto pastabos
Kruša
Šios savaitės pradžioje dalį rajono stipriai nuniokojo kruša. Dužo stiklai, nukentėjo lauke palikti automobiliai, teniso kamuoliuko dydžio ledo gabalai pramušė net kai kurių pastatų stogų dangas. Patirta daug nuostolių, ypač suniokotas sodininkų darbas. Žmonės dejuoja, kad nebebus šį rudenį uogų, obuolių derliaus, gerokai vėliau galėsime džiaugtis ir daržovėmis. Tik guodžiasi, kad išvengta skaudesnių – žmonių aukų, kad stichija nesugriovė pastatų taip, kaip dviejuose Prienų rajono kaimuose.
Meteorologai ledų krušą prilygino stichinei nelaimei, kurios padarinius žmonėms turėtų padėti likviduoti valdžios institucijos, o nuostolius atlyginti draudimo kompanijos, žinoma, jei buvome apsidraudę.
Tačiau jau antrą dieną po stichijos šėlsmo į redakciją atėję Gargždų sodininkai bėdojo, kad niekas nepasirūpina bent šiukšlių konteineriais, į kuriuos galėtų sumesti šiltnamių stiklą, nuplėšytas polietileno plėveles, nulaužytas medžių šakas. Valdžiai tai nerūpėjo, ir kiekvienas savo problemą sprendė pats. Vienos seniūnijos vadovė apgailestavo, kad po šios krušos neseniai geranoriškų žmonių pastangomis išvalytos karjerų, Minijos pakrantės vėl bus nusėtos stiklais, šiukšlėmis. O juk Savivaldybėje yra žmonės, atsakingi už veiksmų koordinavimą ekstremalių situacijų metu, yra numatytos lėšos padariniams likviduoti. Bet ar kas nors girdėjote, o gal skaitėte kokią nors informaciją, jog yra ar bus pastatyti konteineriai, jog juos komunalininkai išveš ten, kur tam skirta vieta.
Visą savaitę buvo tyla. Žmonės ironizuoja, kad naujoji valdžia vis dar tebesidalija postus, tebesiginčija, kas ir kokio yra labiau nusipelnę. O darbai stovi…
Ledo gabalų lietus ėjo ir praėjo, tačiau žodžių kruša tebešėlsta. Seime vis dar tebedaužoma buvusio saugumo vado A. Pociaus galva, bet šiai istorijai, regis, pagaliau artėjant į pabaigą, naują akmenų saują parengę laukia Liberalų sąjūdžio veikėjai – dabar daužys Seimo pirmininką V. Muntianą. Kas bus po jo? Gal Prezidentas, kurį nerinkdamas žodžių jau apdaužė mūsiškis parlamentaras P. Gražulis.
Susidaro įspūdis, kad Lietuva be priešų – Lietuva be ateities. Kad joje nieko nevyksta, išskyrus rietenas, postų dalybas ir ginčus, kuri partija ar grupuotė yra labiau nusipelniusi… gyventi geriau ir sočiau.
O iš tiesų vyksta daug svarbių, ir, deja, skaudžių dalykų. Avarijos, gaisrai, žudynės – kam tai rūpi? Gal tik aukoms…
Lietuvoje dideliais žingsniais šuoliuoja infliacija – akyse brangsta ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir statybos, buities prekės, maistas. Eurokomisarės D. Grybauskaitės perspėjimai, jog nieko nedaroma, kad ją pažabotų, buvo įvertinti kaip politinis šou, siekiant aukščiausio posto (vėl postas!) Lietuvoje. Ar ji klydo, ar buvo teisi, regis, jau matome. Tik skauda ne visiems.
Jau seniai šviesesni Lietuvos protai pradėjo kalbėti apie tai, kad niekas nesikeis tol, kol patys žmonės, eiliniai rinkėjai, nesusivienys ir nepradės reikalauti iš jų rinktos valdžios tikro darbo, o ne rietenų. Kuo toliau, tuo labiau įsitikini, kad valdžia gali sau leisti tokį balaganą, kol demokratijos institutai silpni.
Vienas iš tokių – šiuo metu ant kojų bepradedančios stotis bendruomenės. Žmonės buriasi, rodo iniciatyvą, imasi konkrečių darbų, kad gyvenimas greičiau keistųsi į gerą, kad būtų tinkamai reaguojama į tai, kas svarbu kiekvienam paprastam žmogui. Dirba iš idėjos, be jokio atlygio. Gerai, jei bent sulaukia didesnės dalies žmonių palaikymo, gero, šilto žodžio.
Vienos bendruomenės vadovas sakė negalįs suvokti, kaip vietinė valdžia vis dar mano, jog savanoriškai susibūrusios aktyvesnių žmonių grupės yra niekinis darinys, kaip gali sau leisti nereaguoti į jų paklausimus, prašymus. Jau praėjo visi įstatymais numatyti terminai, kai Savivaldybė turėjo atsakyti į bendruomenių susivienijimo valdybos klausimus, prašymus ir priimti sprendimą, padedantį joms augti ir stiprėti. Deja, tyla.
Kiek ji tęsis? Ar jos nesuplėšys kruša?
Irena KASPERAVIČIENĖ
