Vietos ūkininkų produkcija – rajono švietimo įstaigoms

Vietos ūkininkų produkcija – rajono švietimo įstaigoms

Sakoma, jog maistas – mūsų vaistas. Ką daryti, kad darželiuose, mokyklose būtų tiekiami patiekalai, pagaminti iš vietos ūkininkų ekologiškos produkcijos? Vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“ siūlo išeitį – kurti trumpąsias maisto grandines. Tokia galimybe praėjusią savaitę domėjosi vietos ūkininkai, gamintojai ir švietimo sektoriaus atstovai.

Klaipėdos krašto bitininkių bendruomenės „Midutis“ atstovai Artūras Gečas (dešinėje) ir Kęstutis Dvarionas teigė, jog Japonijoje vaikai kiekvieną dieną darželyje gauna po arbatinį šaukštelį medaus. Tai, anot jų, sektinas pavyzdys, juolab kad per 100 narių vienijanti „Midučio“ bendruomenė būtų pajėgi aprūpinti kokybišku medumi. Žinoma, „Midučio“ medus šiek tiek brangesnis nei medus parduotuvių lentynose, tačiau yra be jokių kenksmingų priemaišų, natūralus.Galimybė gauti finansavimą

Į Vėžaičių konferencijų centrą VVG „Pajūrio kraštas“ sukvietė dvi tikslines grupes: Klaipėdos rajono ūkininkus, produkcijos perdirbėjus ir švietimo įstaigų darbuotojus, kurie atsakingi už vaikų maitinimą. „Būtent šios, kartu susitelkusios grupės galėtų prisidėti prie to, kad atsirastų galimybė vaikams švietimo įstaigose valgyti sveikesnį maistą“, – įsitikinusi VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė.

Anot jos, VVG „Pajūrio kraštas“ nori paskatinti potencialius pareiškėjus kurti trumpąsias maisto grandines, todėl renginyje pristatytos galimybės gauti paramą pagal atitinkamas priemones. Būtų remiami 4 tokio pobūdžio vietos projektai. Maksimali paramos suma – 68 750 Eur.

Brožių bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė susirinkusiesiems siūlė paragauti įvairiausių vyniotinių: vištienos su alyvuogėmis ar spanguolėmis; kiaulienos sprandinės; kiaulienos su šonine ar žirneliais ir pan. „Pagrindiniai vyniotinių prieskoniai – pipirai, druska, česnakas ir žolelės – jokių priemaišų. Užtikriname kokybę. Ypač daug užsakymų turime prieš didžiąsias metų šventes“, – pasakojo V. Riaukienė.Sveiko maisto tema tapo dar aktualesnė, kai kaimyninę Klaipėdą krečia skandalas, esą mokyklose labai suprastėjusi patiekalų kokybė. Tai galimai lėmė pasikeitę maisto tiekėjai. Tėvai sunerimę. Priminsime, jog Klaipėdos rajone mokyklų valgyklos nėra privatizuotos, dėl to išvengiama pelnymosi vaikų sveikatos ir piniginės sąskaita.

Sėkmę garantuos kooperacija

R. Damulienė akcentavo, jog įprastai maisto grandinė susideda iš keturių elementų: žaliavos gamintojo, perdirbėjo, prekybininko ir vartotojo, o trumpoji maisto grandinė susideda tik iš žaliavos gamintojo, perdirbėjo ir vartotojo. „Realizuoti trumpąją maisto grandinę vartotojui naudinga, nes atsiranda galimybė įsigyti kuo daugiau šviežesnių, sveikesnių, natūralesnių, mažiau perdirbtų produktų. Šiandien vartotojui rūpi, ką jis valgo, jis nori žinoti, iš ko tas maistas buvo pagamintas, kur buvo užaugintas, ar maiste yra glifosatų, kitų chemikalų likučių“, – akcentavo VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė. Anot jos, ūkininkui taip pat yra naudos iš trumposios maisto grandinės: sumažėja tarpininkų. Jis gali ne tik užauginti, bet ir parduoti produkciją vartotojui. Didžioji pinigų dalis, kuri tenka perdirbimo įmonei ar prekybai, atitenka pačiam augintojui.

Desertais viliojo Gytė Padeginskaitė iš Dituvos: „Iš pradžių desertų gaminimas buvo mano pomėgis, o dabar vos spėju įgyvendinti užsakymus. Stengiuosi gaminti desertus kuo natūralesnius, renkuosi uogas užuot dažiklius.“Kad smulkieji ūkininkai galėtų sėkmingai įgyvendinti trumposios maisto grandinės principą, R. Damulienės įsitikinimu, jiems svarbu kooperuotis. Tai efektyviausias būdas ūkininko pozicijai sustiprinti prekybos sistemoje. „Žinoma, trumpojoje grandinėje ūkininko laukia ir išbandymai – teks užsiimti paprastai jam nebūdinga veikla, rūpintis, kaip produktas pasieks vartotoją. Trumpojoje maisto grandinėje ūkininkui neužtenka tik ūkininkauti, jam reikia išmanyti perdirbimą, transportavimą, rinkodarą, pardavimus, tiesiogiai pasiekti vartotoją“, – akcentavo „Pajūrio krašto“ pirmininkė.

Kas ragavo, neapsigavo

Renginyje vietos ūkininkai demonstravo ir kvietė pasivaišinti savo gaminiais. Ekologinį mėsinių galvijų veislininkystės ūkį turinti Daivos ir Vidmanto Buivydų šeima pristatė iš savos jautienos pagamintus konservuotus gaminius, dešreles ir kt. „Tiek konservuota mėsa, tiek dešrelės – puikaus skonio, o pagaminta be jokių pridėtinių priedų, kurie lėtai nuodija „Vietos veiklos grupė stengiasi ne tik pasiekti potencialius pareiškėjus, bet ir kad būtų išgirstos vartotojų ir gamintojų problemos, todėl lapkričio mėnesį organizuosime mokymus, skirtus tiems ūkininkams, kurie nebijo naujovių ir susidomėjo trumpųjų maisto grandinių kūrimu, norėtų įgyti rinkodaros, vadybinių žinių“, – trumposios maisto grandinės pristatymo renginyje akcentavo VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė R. Damulienė. mūsų organizmą. Būtų puiku, jei rajono mokiniai, darželinukai gautų tokios aukštos kokybės produktus“, – kalbėjo produkciją degustavę renginio dalyviai. Buivydų šeima taip pat turi nedidelį šilauogių sodą. D. Buivydienės išvirtas šilauogių džemas toks gardus, kad ne vienas pirštus apsilaižė. „Mūsų ūkio tikslas – užauginti ir parduoti tiesiogiai vartotojams ekologiškus, aukštos kokybės sertifikuotus ūkio produktus“, – akcentavo Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pareigas einantis V. Buivydas.

Renginyje dalyvavusi Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Irma Karpavičė teigė, jog biuras už tai, kad švietimo įstaigas pasiektų kuo kokybiškesni produktai, valgiaraštį taip pat galima koreguoti. „Jei trumpoji maisto grandinė bus įgyvendinta, manytume, jog produkcijos pirkimas turėtų būti vykdomas centralizuotai, kad visi vaikai gautų tos pačios kokybės produkciją, juolab kad ir dabar ikimokyklinėse ugdymo įstaigose yra toks pat valgiaraštis“, – sakė I. Karpavičė.

Šiuo metu kiekvienas darželis organizuoja atskirus produkcijos viešuosius pirkimus. „Labai svarbu, kokias sąlygas jie įrašo techninėje specifikacijoje. Juk galima įrašyti, kad perkama būtent lietuviška vištiena ir pan. Tinkamas sąlygų surašymas padeda užtikrinti kokybę, nes paslaugos tiekėjas yra renkamas pagal mažiausios kainos principą“, – aiškino pašnekovė.

Pageidauja centralizuotų pirkimų

Šiuo metu Klaipėdos rajono įstaigose vaiko dienos maitinimas lopšelio grupėje kainuoja 1,93 Eur, darželio – 2,23 Eur. „Kiekvienas žingsnis, kuris prisideda prie sveikesnio vaikų maitinimosi, yra sveikintinas. Tačiau ne kartą esame išsakę savo nuomonę, kad viešieji pirkimai produkcijai turėtų būti vykdomi centralizuotai, kitu atveju yra apsunkinamas darželio personalo darbas, – įsitikinusi Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ vadovė Alė Šimaitienė. – Be to, kiekviena įstaiga perka mažesnius produkcijos kiekius nei būtų bendrai, dėl to mažėja ir pasiūla. Ne kartą nerimavome, ar išvis atsiras norinčiųjų dalyvauti viename ar kitame viešajame pirkime. Pavyzdžiui, Kaišiadorių paukštynas mums vištienos tikrai neveža, nes, anot jų, pageidaujame per mažo kiekio. Jei konkursai vyktų centralizuotai, turėtume daugiau iš ko rinktis.“

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Veikti! Kūrybiškai!

Vakar Gargždų miesto centre…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar jau susitvarkėte namus prieš Kalėdas?