„Vasaros skaitymai“ – svarbūs kaip bažnytiniai atlaidai

„Vasaros skaitymų“ Agluonėnuose dalyviai kartu su Jono Lankučio viešosios bibliotekos darbuotojais.

Kokia vasara literatams be literatūrinių kūrybos skaitymų? Šiemet rašto plunksnos mylėtojus Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka kvietė į Agluonėnų etnografinę sodybą, kurioje susitikta su bendraminčiais, kūrėjais, skaitytojais.

Kuria išliekamąją vertę

Jono Lankučio viešosios bibliotekos vyresnioji bibliografė, renginio vedėja Giedrė Ilginienė kalbėjo, kad žmonės, branginantys kūrybinį polėkį, yra tarsi šeima. „Pirmųjų skaitymų iniciatorius buvo šviesaus atminimo rašytojas, poetas publicistas, režisierius Vytautas Rimavičius. Kultūra jam buvo visa gyvenimo prasmė. Už prasmingus darbus jam buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos kultūros darbuotojo vardas“, – priminė vedėja papildydama, kad vėliau jis tapo ir Ievos Simonaitytės premijos laureatas.

Pirmieji „Vasaros skaitymai“ prasidėjo, kai V. Rimavičius tapo Kultūros centro vadovu. Tuo metu literatų klubas veikė padedamas Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“. Kadangi V. Rimavičius bendradarbiavo su I. Simonaityte, pirmoji šventė vyko Vanaguose, rašytojos gimtinėje. „Juk pagrindinis tikslas – puoselėti, prisiminti ir leisti atsiskleisti žmonėms kūrybiniuose susitikimuose“, – minėjo G. Ilginienė.

Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė džiaugėsi gausiu būriu dalyvių. „Susirinkome šioje vietoje, kur prieš 31 metus įvyko pirmoji rajono skaitovų, literatų šventė. Ji grįžta čia į Agluonėnus, o mes šiemet švenčiame 480-ąsias gyvenvietės įkūrimo metines“, – kalbėjo L. Tučienė.

Jono Lankučio viešosios bibliotekos l. e. direktoriaus pareigas D. Ciparienė pasveikino Klaipėdos rajono literatų klubo „Potekstė“ narę Aldoną Martinkienę su knygos „Truobalė ont laukū“ išleidimu. „Jau seniai mąsčiau, kad reikia rašyti žemaitiškai. Dėkoju, kad skatinote rašyti, kurti vertimus iš lietuvių kalbos į žemaičių, vėliau ir humoreskas. Knygelėje daug mano dvasios. Poetams juk gimsta mintys pačiame vidurnaktyje“, – kalbėjo knygos autorė. Visi dalyviai taip pat gavo kūrėjos knygą dovanų, kad plistų gražus žemaitiškas žodis. A. Martinkienė juokavo, kad „Vasaros skaitymai“ tampa tokia svarbia tradicija, kaip ir bažnytiniai atlaidai.

Renginyje dalyvavo Skuodo, Rietavo, Kelmės, Plungės, Kretingos, Klaipėdos miesto ir rajono kūrėjai. Tolimiausias svečias atvyko iš Panevėžio rajono. Visas renginys pagal projektą buvo nufilmuotas profesionalios komandos, kad įrašas išliktų ateities kartoms.

Randa bendraminčių

D. Ciparienė teigė, kad tai yra neformalus kūrėjų susitikimas, kur galima pakalbėti, parodyti tekstus nelaukiant kritikos žodžio, o tiesiog mėgautis vienas kito draugyste. „Smagu, kad kasmet įsilieja vis nauji literatai. Šiemet tai kretingiškis Algimantas Vaškys, kurio humoreskas kelerius metus spausdina „Banga“. Iki tol nematėme jo veido, nežinojome, ką jis veikia, o, pasirodo, kad tai nuostabus žmogus, – minėjo bibliotekos vadovė pridurdama, kad ypač žavėjosi skaitovo įgūdžiais. – Juk tokie „Vasaros skaitymai“ yra niša literatams pasirodyti įvairiuose Lietuvos miestuose, nes randama daug bendraminčių.“

Žmonės kasmet domisi, kada vyks šventė. „Mes jau turime užsitarnavę vardą – žinomumas tikrai neprastas“, – šypsojosi D. Ciparienė. Šventė yra anksčiau vykusi Veiviržėnuose, Doviluose, Gargžduose, Drevernoje, Lankupiuose ir kt., nes norima parodyti savo kraštą svečiams, kad jie susipažintų su paveldu, kultūra.

Be anksčiau minėtų bibliotekos darbuotojų, „Vasaros skaitymams“ aktyviai ruošėsi Marytė Jacikienė, Osvaldas Girtys, Alma Kybartienė, Feliksas Lygutas, Stasys Sodeikis, Erika Ramanauskienė ir kitų filialų atstovai.

Organizuos kūrybines dirbtuves

„Vasaros skaitymai“ – tai dalis naujo Lietuvos kultūros tarybos laimėto projekto „Misija knygnešys Klaipėdos rajono bibliotekose“. Suplanuotos kūrybinės dirbtuvės bus vykdomos įvairiose Klaipėdos rajono vietose – dalyvaus ir vietiniai, ir kviestiniai svečiai. „Mes stengiamės, kad projektai papildytų vienas kitą. Kultūriniai reiškiniai turės išliekamąją vertę, nes viskas bus filmuojama, įrašoma. Juk ir knyga, šokis, muzika turi draugauti – svarbu, kad tai pajustų bendruomenė“, – minėjo D. Ciparienė.

„Misija knygnešys“ keliaus po visas rajono seniūnijas. Pirmosios kūrybinės dirbtuvės trečiadienį su šiuolaikinio šokio pedagoge, choreografe, „Auksinio kryžiaus“ laureate Agnija Šeiko įvyko Gargžduose, vėliau kūrybiniai susitikimai vyks Venckų bibliotekoje, Lankupių bendruomenės centre, Judrėnuose. Iki rudens kiekvieną mėnesį biblioteka kvies bent į 3 renginius įvairiose rajono vietose.

Žirgas

Kadaise gyveno toks jaunuolis, vardu Antanas. Simpatiškas, gražaus stoto, visoms merginoms patiko. Įsimylėjo jis savęs vertą panelę – liekną, grakščią, veidelis kaip iš žurnalo viršelio. Labai protingą ir socialiai atsakingą. Lyg pamišęs žiūrėjo į tas mėlynas akis, gėrėjosi jos balseliu ir protingomis mintimis. Ji atrodė tobula, turėjo tik vieną trūkumą, kurį sumaniai nuo Antano slėpė – tokia iš pažiūros švelni ir gležnutė turėjo neproporcingai stiprius padus. Po vienu iš jų Antanas po vestuvių, ilgai netrukus, pats to nenutuokdamas, ir papuolė. Nugyveno jiedu ilgą ir gražų gyvenimą, susilaukė vaikų ir anūkų, pasistatė namus, užveisė sodą.

Jau gulėdamas mirties patale Antanas paklausė savo mylimos žmonelės:

– Pasakyk man, brangioji, kaip suprasti posakį „esi po žmonos padu“?

– Tai reiškia, kad visur ir visada klausai savo žmonos, nebandai prieštarauti, neturi savo nuomonės, esi vergas savo šeimoje.

– Kaip man pačiam į galvą neatėjo, – nusistebėjo Antanas. – Man kaimo vyrai dažnai sakydavo, kad esu po tavo padu, net pasityčiodavo, o aš nesuprasdavau kodėl. Pasakyk, kad tai – netiesa.

– Gryna nesąmonė, žinojau, kad jie taip kalba, viskas iš pavydo, matant, kaip mes gražiai sugyvename. Visada kartu, aš priekyje, tu iš paskos, mudu skriste skridome per tuos bendro gyvenimo metus. Niekada tau neprasitariau, bet dabar pasakysiu – aš jiems dažnai ant piktumo pasakydavau, kad tu – mano eiklusis žirgas.

– Tikrai? – nudžiugo Antanas. – Aš – tavo žirgas? Skamba nuostabiai. Ar nemeluoji?

– Žinoma, ne, ant ko aš būčiau jojusi, jei ne tu.

Algimantas VAŠKYS

Robertas MACIUS

J. Lankučio bibliotekos nuotr.