Užrašyti krašto istoriją neužteks gyvenimo

Martynas Jankus – Mažosios Lietuvos patriarchas, leidėjas, spaustuvininkas.

Ieva Simonaitytė – rašytoja, pamario krašto metraštininkė.

Johanas Ferdinandas Kelkis – lietuviškos periodikos pradininkas.

Martynas Šernius – tautinio atgimimo sąjūdžio periodinio leidinio „Aušra“ rėmėjas.

Vydūnas – didysis humanistas, lietuvybės skatintojas.

Ir dar daug iškilių lietuvininkų pavardžių galėtume išvardinti. Tai žmonės, kuriuos išaugino pamario žemė, ir tuo mes didžiuojamės. Šimtmečiais jų puoselėtą istorinį ir etnokultūrinį palikimą turime nuolat priminti šiame regione ryškiai pasikeitus demografinei situacijai. Štai todėl minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją, rajone vyko susitikimai su vienu iš žymiausių Mažosios Lietuvos kultūros žinovų, knygotyrininku, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesoriumi habil. dr. Domu Kaunu. Šiais metais už nuolatinę kultūrinę ambasadorystę, svarius nuopelnus Mažosios Lietuvos raštijos paveldo vertybių išsaugojimui, įamžinimui ir įprasminimui prof. D. Kaunui suteiktas Pagėgių garbės piliečio vardas.

Labai svarbu, kad mūsų krašto istorija ir jos kultūrinis paveldas nebūtų svetimi šiandienos jaunimui. Svečias pirmiausia susitiko su Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientais, dalyvavo įteikiant rajono mokinių meninių fotografijų konkurso apdovanojimus.

– Kiekviena karta savitai bendrauja su knygomis, – sako D. Kaunas, primindamas savo patirtį, kad jo kartos žmonėms gyvenimas be knygų būtų nepilnavertis ir smarkokai apniukęs. Savo surinktas senas, vertingas, retas knygas profesorius tiesiog nuneša į universiteto bibliotekos skaityklą ir palieka naudotis kiek kam reikia.

Profesorius susitiko su Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos darbuotojomis ir skaitytojais, padovanojo bibliotekai knygų iš Mokslų akademijos leidžiamos nacionalinės mokslo populiarinimo serijos „Mokslas visiems“.

Šiemet pagrindiniai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimo renginiai vyko Priekulėje.

Kalbėdama šventės įžangoje viena iš jos organizatorių, Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė sakė, jog antrajame rajono mieste toks susitikimas nėra atsitiktinis. Tokia mintis brandinta seniai, nes ši žemė išugdė didelį būrį susipratusių lietuvybės gynėjų, kultūros žmonių plačiąja prasme, kurie nė kiek nedvejojo reikalui esant Tėvynę apginti. Daugelio jų darbus savo knygose dokumentiškai, gyvai ir jautriai aprašė dr. D. Kaunas. Profesorius nuo vaikystės glaudžiai susijęs su Priekule. Čia baigė vidurinę mokyklą, studijuodamas lankė apylinkėse pasilikusius lietuvininkus, fiksavo jų gyvenimo istorijas, sukaupė gausų senųjų raštų, knygų, periodikos archyvą. Esame jam dėkingi už mokslinius tyrinėjimus ir išsaugotą unikalų tautos paveldą. Profesoriaus darbai įvertinti daugeliu prestižinių premijų, jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Kalbėdamas apie miesto istorijos paveldą, D. Kaunas akcentavo Priekulės pranašumus. Tai buvo knygų ir periodikos leidybos lopšys šiapus Nemuno, čia veikusios spaustuvės – tai ir pirmosios poligrafijos mokyklos Lietuvoje. Čia anksti atidarytos parapinės mokyklos, kur mokslas buvo privalomas. Didelę įtaką miesto ir krašto raidai apskritai turėjo įdiegtos technikos ir komunikacijų naujovės – paštas, telegrafas, gaisrinė, nutiesti keliai, iškasti kanalai, pastatyti tiltai per Miniją, apšviestos gatvės. Daug unikalios architektūros pastatų išlikę iki mūsų laikų, todėl būtina jų etnografinį savitumą išsaugoti. Daug rašytinės medžiagos apie Priekulę Vokietijos archyvuose.

Profesoriaus pasiūlyta idėja steigti Priekulės istorijos mėgėjų draugiją, kuri kauptų duomenis apie miesto istorijos paveldą, čia gyvenusius šviesuolius lietuvininkus, rūpintųsi paminklinių vietų ir vietovardžių apsauga, sudomino inteligentiją ir aktyviausius bendruomenės narius.

Renginių pabaigoje, vedami Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovės Sabinos Vinciūnienės ir prof. D. Kauno, aplankėme vietas, kur XIX–XX a. veikė Priekulės spaustuvės, pagerbėme žymiųjų spaustuvininkų kapus.

Lietuviškos spaudos raidai itin reikšmingas F. Šrėderio, J. Traušio, M. Šerniaus, K. Kybelkos, J. Martinaičio ir jų mokinių įnašas. Nuo 1865 metų visą dešimtmetį Priekulės našlaičių prieglaudos savininkas kunigas Franzas Šrėderis savo spaustuvėlėje raidžių rinkėjo profesijos mokė prieglaudos auklėtinius bei apylinkės jaunimą. Tuo laiku, kaip yra nustatęs prof. D. Kaunas, šioje spaustuvėje išspausdintos 48 knygos ir buvo leidžiamas vienas periodinis leidinys. Jurgio Traušio spaustuvė Drukiuose veikė daugiau nei pusę amžiaus, išleido 268 knygas lietuvių ir vokiečių kalbomis, septynis laikraščius. Iš Voveriškių kaimo kilęs Martynas Šernius turėjo leidyklą ir spaustuvę Klaipėdoje. Pjauliuose gyvenęs Jurgis Martinaitis buvo vienintelis žinomas Mažosios Lietuvos lietuviškųjų spaustuvių aukštos kvalifikacijos specialistas. Buvusios jų sodybos, išlikę pastatai ar jų griuvėsiai beprimena ilgai gyvavusias lietuviškos raštijos ir lietuviško švietimo tradicijas.

Nuo pat 2010 m. Savivaldybės administracijos Švietimo bei Ryšių su visuomene skyrių iniciatyva rengiamas ir raštingajai rajono moksleivijai skirtas konkursas. Šiemet buvo nuspręsta konkurso temą pritaikyti Etnografinių regionų metams, tad 8–12 klasių mokiniams duota užduotis fotografijose įamžinti krašto istoriją bei ją aprašyti.

Vienbalsiai nugalėtoju paskelbtas Endriejavo vidurinės mokyklos 9 klasės mokinys Irmantas Šaltupis. Paskatintas lietuvių kalbos mokytojos Laimos Kazragienės, moksleivis jautriai, įtaigiai ir dar tarmiškai papasakojo apie savo ir Ližiuose gyvenančio senelio Leono Banio ryšį, kurį stiprina muzikinės relikvijos: senelio akordeonai, armonika, aštuonis dešimtmečius skaičiuojantis būgnas. I. Šaltupio rašinį „Praeitis pakyla naujam gyvenimui“ šiandien skaitykite priede „Jauniklių pastogė“.

Savivaldybės padėkos įteiktos ir kitiems konkurso dalyviams: Agluonėnų pagrindinės mokyklos mokiniams Erikai Jokubauskaitei, Romualdai Milašiūtei ir Adomui Beliokui, Šiūparių pagrindinės mokyklos mokiniams Robertui Maciui ir Aivarui Rupšiui, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinėms Viktorijai Šaulytei ir Rositai Ruškytei, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokiniui Ignui Kaltauskui. Mokinius konsultavusioms lituanistėms L. Kazragienei, Rimai Petraitienei, Aušrai Jančauskienei, Eglei Jociuvienei, Virginijai Kuorienei įteiktos Švietimo skyriaus padėkos.

Spaudos, knygos ir gimtojo žodžio puoselėtojams gabiausių akordeonistų koncertą dovanojo svečius priėmusi Priekulės muzikos mokykla.

Pagerbė spaudos ir gimtojo žodžio puoselėtojus

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimą penktus metus inicijavusi Klaipėdos rajono savivaldybė tradiciškai įteikė padėkas vietinės žiniasklaidos atstovams. Jau kelinti metai prie vietos valdžios iniciatyvos prisijungia ir viena didžiausių statybos sektoriaus bendrovių UAB „Hidrostatyba“, profesinės šventės proga premija apdovanojanti nusipelniusį žurnalistą. Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas oficialiai padėkojo „Bangos“ laikraščio žurnalistei Virginijai Lapienei už ilgametį žurnalistinį darbą, jautrumą socialinėms problemoms, pagarbą žmogui ir gebėjimą atskleisti asmenybės žavesį. Už taisyklingos kalbos puoselėjimą ir gebėjimą išryškinti svarbius krašto istorijos bruožus padėka taip pat įteikta „Bangos“ korektorei bei straipsnių autorei Laimai Šveistrytei. UAB „Hidrostatyba“ generalinis direktorius Algirdas Žukauskas džiugiai paskelbė, kad tradicinė premija bendrovės valdybos sprendimu šiemet irgi skiriama L. Šveistrytei.

Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus atstovės padėkos žodį tarė rajono aktualijas viešinančiam laikraščiui „Gargždų kraštas“, interneto portalams „Mano Gargždai“ bei Gargždietis.lt, taip pat dienraščiams „Vakarų ekspresas“ ir „Klaipėda“.