Tradicijos

Ant marių kraštelio“ atsigręžia į kaimo ištakas

Drevernos kaimo ir žvejų šventę „Ant marių kraštelio“ per kuklu vadinti tradicine – ji praėjusį savaitgalį žvejus subūrė bene pusšimtąją vasarą. Iš viso Klaipėdos rajono ir net iš anapus marių plūstantys žmonės įpratę, jog kartą per metus tik Drevernoje verdama skaniausia žuvienė, tik čia kursuoja krantinę puošiantys laiveliai, o tradicinių amatų meistrai pasitinka viliojančiais, jūra alsuojančiais darbais. Tačiau jau kitąmet dreverniškiai žada kitokį šventės scenarijų, kuriame daugiau vietos bus skirta šišioniškiams.

Labiausiai išsiilgo žuvies

Nuolatos svečius suburiančioje Drevernos prieplaukoje linksmybės šeštadienį prasidėjo dar priešpiet. Krantinėje kaip visuomet daugiausia dėmesio sulaukė žvejai, kuriuos kaip mat apspito šviežios bei rūkytos žuvies pageidaujantys pirkėjai. Išalkusieji šventės dalyviai sulaukė ir tradicinės žuvienės, virtos pagal tikro pamario žvejo receptą. Nors lietumi grasinantis oras išgąsdino dalį amatų turgelio prekeivių, šventės dalyviai skubėjo įsigyti odos, floristikos, keramikos, medžio ir kitų dirbinių.

Nemažai dėmesio sulaukė prie pat prieplaukos įsikūręs kempingas „Nendrių paslaptis“. Drauge su pora iš Vokietijos neseniai verslą pradėję dituviškiai Sigitas ir Edita Kreišmantai tądien inicijavo amatų kiemelį, kuriame demonstruoti molio dirbiniai.

Kultūrinis palikimas – J. Gižo sodyboje

Dreverniškiai įpratę, jog didžiausia jų kaime vykstanti šventė suburia mases ne tik iš Klaipėdos rajono, bet ir kitų vietovių. Tačiau organizatoriai šiemet vėl nusprendė išnaudoti ne tik pramoginę erdvę – prieplaukos krantinę, bet krašto kultūrai vietos skirti Jono Gižo etnografinėje sodyboje. Pernai restauruotoje sodyboje rinkosi teatro mylėtojai – jiems Agluonėnų klojimo teatro aktoriai pristatė spektaklį „Vaiduokliai“ (rež. A. Šutkus ir E. Kupčiūnas). Iškart po vaidinimo agluonėniškiai bei svečiai buvo pakviesti susipažinti su unikaliu palikimu – žvejiškos tematikos knyga „Pamarių sakmės“. Praėjusių metų pabaigoje išleistą knygą dreverniškiams pristatė jos autorė Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Kiseliūnaitė. Drevernos kultūros namų direktorė Virgina Asnauskienė pasakojo, jog iš smalsumo įsigijusi šią knygą buvo nustebinta jos turiniu – dalis iš 420 pateiktų tekstų buvo susiję būtent su Drevernos, Svencelės, Kliošių kaimais bei Priekule. Jausdami pareigą šį unikalų sakytinės tautosakos rinkinį pristatyti Drevernos krašto žmonėms, J. Gižo etnografinės sodybos bei kultūros namų kolektyvai pakvietė autorę į didžiausią kaimo šventę.

Scenoje – vietinės ir didžiosios žvaigždės

Kaip visuomet šventėje paisyta svarbiausių tradicijų – plukdytas vainikas negrįžusiems žvejams atminti, laivelių kapitonai norinčiuosius plukdė mariomis, o šventinį pramogų maratoną atidarė marių valdovas Bangpūtys. Pasirodžius klaipėdiškių kapelijai „Prūsai ilgi ūsai“, duoklę marioms atidavė patys dreverniškiai. Jų surengtoje koncertinėje programoje pasirodė visi Drevernos kultūros namų kolektyvai – šokių, instrumentiniai bei vokaliniai ansambliai, taip pat jungtinė kapelija, vadovaujama Zenono Jonelio bei Zigmo Lygnugario.

Pasisvečiuoti šventėje bei paragauti karštutėlės žuvienės spėjo ir rajono Savivaldybės meras Sigitas Karbauskas, vicemeras Egidijus Skarbalius bei Seimo narys Petras Gražulis. Už neblėstančias idėjas dreverniškiams taip pat dėkojo Priekulės seniūnas Valerijus Velkas bei pavaduotoja Daiva Bliūdžiuvienė.

Vakaro programą marių pakrantėje baigė rėmėjų dovanos – Klaipėdos rajono savivaldybė, šventei skyrusi 6000 Lt padovanojo atlikėjos Lauros Remeikienės pasirodymą, ūkininkas Petras Vasiliauskas bei būrys dreverniškių pasirūpino, jog sceną papuoštų trio „El Fuego“, o verslininkas Silverijus Grikšas dovanojo nuotaikingą Simono Donskovo koncertą. Iš viso šventei įgyvendinti šiemet turėta 12 tūkstančių litų. Pusę šios sumos, kaip jau minėta, skyrė rajono Savivaldybė, kita dalis surinkta bendromis geranoriškų verslininkų ir pačių dreverniškių pastangomis.

Šventėje žada permainų

Šventės scenarijaus autorė V. Asnauskienė prasitarė, kad kitą vasarą „Ant marių kraštelio“ svečius gali pasitikti pakitusia programa. „Pamarys yra unikalus savo istorija, o Dreverna visuomet buvo žvejų kraštas. Deja, pastaruoju metu matome, jog žvejų mūsų krašte beveik nelikę. Tokios masinės, kone fanfarinės šventės Drevernoje ilgainiui pritraukė žmones iš tolimesnių vietovių, ir tuo turėtume džiaugtis, tačiau čia dalyvaujančių pačių dreverniškių nėra daug. Norėtume, kad kaimui skirta šventė būtų jaukesnė patiems gyventojams, todėl jau antrąjį kartą dvasingiausius renginius perkėlėme į J. Gižo etnografinę sodybą. Ateityje taip pat žadame pateikti permainų, kurios galbūt nebepritrauks tokio gausaus svečių srauto, bet galėsime džiaugtis paties kaimo gyvenimu“, – kalbėjo V. Asnauskienė.

<tex>„Šis kraštas unikalus savo žvejiška kaimų istorija, žvejų pasakojimais, jų užrašytais prisiminimais.Galbūt naujakuriai ne visada sugeba įsigyventi į šią vietą, nejaučia tikrosios pamario dvasios, tačiau kad ir kuo užsiimtų dabartinė karta, svarbu pabandyti įleisti šaknis ten, kur gyveni. Tikiu, kad knyga „Pamarių sakmės“ padės išlaikyti krašto autentiką ir neliks noro naikinti, griauti, kurti naujovių, kurios visiškai netinka šioms vietoms“, – J. Gižo etnografinėje sodyboje pristatytos knygos verte tiki autorė D. Kiseliūnaitė.

Jolanta VENSKUTĖ