Toks gyvenimas

Pirmasis žingsnis – bejėgiškumo prieš alkoholį pripažinimas

Praėjusį savaitgalį Gargždų kultūros centre buvo susirinkę 20 metų Žemaitijoje veikiančios Anoniminių alkoholikų (AA) draugijos nariai, atnešę žinią apie savo sveikimą nuo alkoholizmo. Šie vyrai ir moterys, suvokę, ką jiems padarė alkoholis, susibūrė į anoniminių alkoholikų grupeles, kad būtų blaivūs ir kitiems alkoholikams padėtų pasiekti blaivybę. Žemaitijoje veikia 22 šios grupelės, iš kurių viena – „Minija“ – Doviluose.

Susirinkusieji išgirdo skaudžių gyvenimo istorijų, kaip įklimpo į girtuoklystės liūną ir kaip sunkiai iš jo kapstėsi. Tačiau jie liudijo, kad iš kiekvieno nuopolio galima prisikelti.

Keičiantys savo gyvenimą

AA draugijos Žemaitijoje nariai šiemet pažymi savo veiklos 20-metį. Juos čia atvedė ryžtas keisti savo gyvenimą: liautis vartojus alkoholį, būti blaiviems ir kitiems alkoholikams padėti pasiekti blaivybę. Šie vyrai ir moterys prisipažino esą bejėgiai prieš alkoholį, kad jie yra ligoniai ir kad jų gyvenimas tapo nevaldomas.

AA draugijos narių privatumas saugomas. Susirinkime kalbėjusieji pasisakė tik savo vardus, akcentuodami, jog esantys alkoholikai. Šis prisipažinimas – pirmasis AA sveikimo programos žingsnis.

Susirinkime buvo akcentuojama, jog AA judėjimas yra pasaulinis, prasidėjęs prieš kelis dešimtmečius JAV, o Lietuvoje – prieš 25 metus, iš viso čia veikia 120 grupių. Šiais metais Alytuje vyks respublikinis jubiliejinis renginys.

Dauguma alkoholikų, nebesuprasdami, kas su jais dedasi, kreipiasi į specialistus. Klaipėdos priklausomybės ligų centrui atstovaujantis Gediminas teigė, jog AA grupė – blaivaus gyvenimo kursai. „Tai programa visam gyvenimui. Aš irgi buvau alkoholikas. Stereotipiškai mąstant, kritęs, bet pakilau. Anoniminiai alkoholikai duoda ranką, kad kabintųsi, bet netraukia. Jie atsuko mano protą į kitą pusę. Ne visi tiki, jog ir aš buvau „toks“, – pasakojo jis susirinkusiesiems.

Alkoholiku prisistatęs Alfa kalbėjo, jog alkoholį vartojo 30 metų. „Juk girdėjau, kad geria poetai, daktarai. Tikėjau, kad tai padeda daug sukurti. Man, aštuntokui, ligoninėje pirmą kartą plovė skrandį ir diagnozavo: lėtinis alkoholizmas. Ir vėliau gėriau, kol baigiau vidurinę, studijuodamas universitete, Mokslų akademijoje rašydamas disertaciją. Pagaliau lioviausi. Medikai išgydė mano kūną, bet dvasinio pasaulio nepakeitė. Alkoholizmas – baisi sielos liga – neberūpėjo artimieji. Betgi siela, protas ir kūnas turi būti harmonijoje. Pokalbiai AA grupėje gelbsti: tikiu žodžiais to, kuris išlipo iš alkoholizmo liūno – „pijokas“ tapo negeriančiu alkoholiku“, – kalbėjo Alfa.

Vilties grupė

AA susirinkime buvo pagarbiai kalbama apie šį judėjimą palaikančiuosius, kurie vadinami draugais, bičiuliais.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė pasidžiaugė į renginį atvykusiais anoniminiais alkoholikais, tai yra sveikstančiais žmonėmis, ryžtingai siekiančiais atsikratyti asmenybę griaunančios priklausomybės. Ji akcentavo, jog Klaipėdos rajone, Doviluose, įkūrus AA grupę, atsirado viltis, kad čia kelią suras kenčiantieji nuo alkoholizmo. „Socialiniai darbuotojai mato juodąją alkoholizmo pusę, bet negali žmonių prikalbinti keisti gyvenimo būdą – sprendimą turi priimti patys“, – sakė ji, pasidžiaugusi, kad Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė AA grupei paskyrė patalpas.

Taigi N. Ilginienės rūpesčiu Doviluose atsirado AA grupė. „Iš pradžių nesupratau jų veiklos, – prisipažino ji. – Bet po metų daug sužinojau. Mano dukra, psichologijos mokslų studentė, šia tema rašė kursinį darbą.“

Pasak seniūnės, šeimas kamuoja alkoholizmo problemos. „Anoniminiai alkoholikai, pripažinę savo ligą ir siekiantys blaivybės, yra pavyzdys, pamoka. Jie turi skleisti šią žinią“, – sakė ji.

Taigi prieš 3 metus Doviluose įsikūrusi AA grupė „Minija“ tiesia pagalbos ranką pasiryžusiems atsikratyti šios priklausomybės. Pasak įkūrėjo Artūro, čia jau apsilankė 50 žmonių, kurie susipažino su programa, o nuolat lankosi 7–8. Čia laukiami trečiadieniais 18 val., sekmadieniais – 15 val.

KU Sveikatos mokslų fakulteto socialinio darbo katedros docentė Indrė Dirgėlienė padėkojo Žemaitijos AA draugijai už bendradarbiavimą: „Deriname teoriją ir praktiką, ugdydami studentų kritinį mąstymą.“

Šeimos liga

Alkoholizmas – šeimos liga. Taigi sergančių žmonių artimieji paguodos ieško Al-Anono grupėje. Susirinkime dalyvavusi Vida pasakojo, kad jau 10 metų lankanti ją. „Čia vaikščioti man jau priklausomybė. Aš nebemušama, negąsdinama – verta vaikščioti, mokytis gerbti ir mylėti save“, – teigė ji.

Paprastai į AA grupę žmona atveda vyrą, o pati eina į Al-Anoną. Tačiau gargždiškė Rūta ją lanko 3 metus, o vyras, alkoholikas, neprisipažįsta sergantis šia baisia liga. „Mėginau jį paveikti geruoju, įkalbinėdama, prašydama. Būnant vaišėse, kumščiuodavau į pašonę, kad nekeltų stikliuko – gėda prieš gimines. Bet mano pastangos bevaisės, – kalbėjo moteris. – Pakviesta pradėjau lankyti Al-Anono grupę Doviluose. Mes dalijamės patirtimi, ištverme ir viltimi. Čia lankydamasi, bendraudama su kitais, išgyvenančiais tuos pačius skaudulius, sugebėjau prisipažinti, kad mano šeimoje yra problema. Supratau, kad reikia išsaugoti savo dvasinę stiprybę ir sudaryti galimybę pasitaisyti savo vyrui.“

Rūta teigė, jog Al-Anono grupės lankymas padeda jai nepalūžti, apgailestavusi, jog vyras nelanko AA grupės ir nesikeičia.

Dėkojo už blaivybę

Alkoholikai sveiksta, kai sugeba papasakoti savo gyvenimo istoriją.

Einoras, alkoholikas: „Esu dėkingas Dievui ir AA, kad sėdžiu šioje salėje ir dalijuosi patirtimi. Pažintis su alkoholiu prasidėjo per mamos gimtadienį, kai buvau šešerių. Išgėręs tapau drąsus – man tai patiko. Mamai paliepus miegoti, atsakiau, kad neisiu – darysiu, ką noriu. Negalvojau, kad tapsiu alkoholiku – nesitikėjau susirgti šia klastinga liga. Kokie alkoholizmo požymiai? Nevykdžiau pasižadėjimų savo artimiesiems. Pateisinau kiekvieną situaciją. Apsigyvenau pas mamą, bet po kurio laiko ji mane išvarė, nes aš, anot jos, alkoholikas. Bet galvojau, kad artimiesiems įrodysiu, jog esu kitoks – galiu tvarkyti savo gyvenimą. Porą mėnesių negėriau – nusipirkau kelnes, batus. Ruošiausi važiuoti pas mamą, bet sutikau draugą, kuris pakvietė išgerti alaus. Ten prabėgo 3 dienos. Neberadau savo naujų kelnių ir batų. Pasirodo, pritrūkus pinigų, juos pardaviau… Sužinojau, kad nebekontroliuoju gyvenimo, nors labai norėjau. Po vienų išgertuvių darbdavys pasakė atleisiąs, jeigu nesiliausiu. Gyvenau tam, kad girtaučiau, viskas buvo matuojama alkoholiu – netgi svajonės. Buvau depresuotas, nelaimingas… Turėjau keliolika litų – trūko buteliui degtinės. Sutikau vaikystės draugą, kurio paprašiau pridėti, bet jis atsakė negeriąs. O aš maniau, kad jis labiau degradavęs nei aš. „Susitikinėju su anoniminiais alkoholikais“, – paaiškino. Ir mano nuostabai negėrė net alaus ar šampano. Paprašiau ten vežti mane. Kitą dieną pakvietė į AA grupę „Ave vita“ Kaune.

Susirinkime reikėjo prisistatyti, kad esu alkoholikas. Žinoma, aš nenorėjau būti alkoholiku. Klausiausi kitų istorijų – vienas gydęsis priklausomybės ligų skyriuje, kitas gėrė langų stiklo valiklį… Ne, aš ne toks… AA susirinkimus lankiau 2 metus ir labai norėjau gerti. Du kartus „užgėriau“. Prasidėjo trečias etapas – 8 metai blaivybės ir nelaimingas gyvenimas. Mąsčiau, kad rytoj bus kitaip, tačiau nieko nedarant, nesikeičia. Esu padaręs „12 žingsnių“ – tai naujo gyvenimo kelio pradžia ir daug darbo ateityje. Ačiū, kad aš blaivus.“

Nijolė, alkoholikė: „Alkoholį pradėjau vartoti vaikystėje – dėl apetito mama duodavo alaus. Būdama penkerių, siekiau degtinės, kuri suteikė šilumos pojūtį. Vėliau supratau, kad ir drąsos. O juk paauglystėje tiek kompleksų, baimių. Alkoholis išlaisvina – iliuzinė apgaulė. Alkoholio vartojimas trukdė kitiems, bet ne man. Tapau pikta – atpalaiduodavo alkoholis. Nebegalėjau be jo gyventi. Pusmetį pavyko susitvarkyti, bet vėliau degradavau. Pragėriau save, darbą, šeimą, nusivylusi atėjau į AA grupę. Iš pradžių galvojau, kad susitvarkysiu pati – pagalbos atsisakiau. Teko ilgai kovoti su savimi, kol suvokiau, kad esu bejėgė prieš alkoholį.“

Virginija LAPIENĖ