Sveikatos nepasiskolinsi
Belaukdami stebuklo sveikatos neįgysime
Žmogus, sirgęs dešimt metų, nori per vieną dieną išgyti. Jokių stebuklų nėra, nes pats viešpats Dievas viskuo jau yra pasirūpinęs, palikęs mums vandens, alyvų aliejaus ir vyno. Žinoma, tai turime suprasti kaip natūralių vaistų simbolius“, – tokia fraze kirste kerta patyrusi gydytoja, publicistė, kelių knygų autorė Filomena TAUNYTĖ. Praėjusią savaitę Klaipėdoje surengtame nemokamame seminare „Kaip padėti sau susirgus onkologine liga“ medikė patarė saikingai vartoti cheminius vaistus ir sąmoningiau atsigręžti į senolių išmintį, gyventi saikingiau, ligų prevencijai naudoti pasninkavimą, o gydant kai kuriais atvejais ir badavimą.
Pasinaudokime praeities patirtimi
Ligas sukelia ir paveldėjimas, ir mūsų pačių prisišauktos bėdos. Organizmas turėtų gaminti kokybiškas ląsteles, o gamina vis daugiau blogų. F. Taunytė akcentavo, kad jos vaikystės metais alergijų būdavo 80 proc. mažiau, o per keturis kaimus gal tik vienas žmogus susirgdavo „gumbu“ (t. y. vėžiu).
Tad ką daryti, kad organizmas negamintų patologinių ląstelių? Gydytoja vėlgi atkreipia dėmesį, koks gyvenimo būdas būdavo Smetonos laikais. „Arbatos su cukrumi gaudavome tik 4 kartus per metus. Pasninkaudavome kelias savaites prieš didžiąsias šventes. Valgydavome be pieno, mėsos, o tik daržoves, silkę. Tada religija diktavo sveiką gyvenimo būdą“, – įsitikinusi F. Taunytė.
Valykimės kaip šeimininkės
Jei šeimininkė valo namus kartą per savaitę, tai ir žmogus organizmą privalo valyti. Medikė pateikė pavyzdį, kaip vienas amerikietis ūkininkas išgydė nuolat sergančias kiaules. Mat veterinaras jam patarė vieną dieną per savaitę jų nešerti – ir kiaulės nebesirgo. Reikėtų iš to pasidaryti išvadas, juk kiaulės organizmas labiausiai panašus į žmogaus.
F. Taunytė nestokoja ironiško požiūrio ir kalbėdama auditorijai nevengia pajuokauti. Tai irgi esanti sveiko gyvenimo būdo dalis. „Dabar, žinoma, žiūrite į mane ir galvojate – tokia boba stora, o čia mus moko. Tikrai valgau ką duoda, bet kas tris mėnesius 7 dienas badauju. Svoris nuo to nekrenta. Visiems patariu bent vieną dieną nieko nevalgyti, pamatysit, kad nėra taip baisu. Na, žinoma, kai tik pasiskiri kokią dieną maisto į burną neimti, tai žiūrėk kokie svečiai ir beldžiasi į duris. Bet reikia mokėti atsilaikyti – juos pavaišinti, o patiems prieš valgį atsispirti“, – seminaro dalyviams patarė pranešėja.
Netrikdyti organizmo reakcijos
Mūsų organizmas kiekvieną dieną pagamina tūkstančius vėžinių ląstelių. Jei žmogaus imuninė sistema gera, tai ligos ne tokios pavojingos. F. Taunytė pataria, jei tik įmanoma, nepjauti anginos. Jeigu ji ir apendicitas pašalinti, apie tai būtinai reikia įspėti šeimos gydytoją. Minėti organai labai svarbūs organizmui. Tokiu atveju gydymas cheminiais vaistais turįs būti labiau atsargesnis.
Medikė pataria tuoj pat nesigriebti vaistų, jei sloga ar temperatūra pakyla iki 39 laipsnių – tai normali organizmo reakcija. Jos nuomone, geriau pagerti Jadvygos Balvočiūtės žolių arbatos.
„Žmonija labai džiaugėsi, kai buvo išrastas penicilinas, bet kiek dabar antibiotikai sukelia alergijų. Kai mano brolis susirgo plaučių uždegimu, mama po visą kaimą ieškojo duonos su pelėsiu. Anuomet žmonės žinojo natūralių gydymo būdų, o dabar priėjo iki to, kad nupjauna juodos duonos plutą, kurioje yra vienas geriausių vaistų – anglis“, – priminė F. Taunytė.
Šalutinis poveikis – pavojingas
„Nėra vaistų, kurie nekenkia organizmui. Jei trejus metus naudoji chemiją, tai jokios žolelės jau nebepadės“, – įspėjo seminaro dalyvius lektorė. Gydytoja patarė pasidomėti amerikiečių kompanijos per 50 m. atliktais tyrimais, kuriais įrodytas žalingas vaistų šalutinis poveikis. Šiemet Knygų mugėje Vilniuje pristatyta ilgamečio farmacininko Johno Virapeno į 18 pasaulio kalbų išversta knyga „Šalutinis poveikis: mirtis. Išpažintys iš farmacijos virtuvės“, pasakojanti apie tai, kaip patys farmacininkai atranda naujas ligas, kad nuo jų sukurtų naujus vaistus, bei papirkinėja politikus. Anot knygos autoriaus, geriant farmacininkų rekomenduojamus vaistus greičiau mirštama ne nuo ligos, bet nuo vaistų šalutinio poveikio.
Tačiau F. Taunytė pripažįsta, kad kelerius metus vaistus rimtai ligai vartojantis jų jau negali atsisakyti. Be to, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl reikia ir individualių konsultacijų. „Gaila, kad dabar daktarai profesoriai už 10 minučių konsultaciją plėšia 150 litų, o su vėžiu sergančiu žmogumi reikia kalbėtis mažiausiai dvi valandas, tik tada atsiskleidžia visos ligos aplinkybės“, – įsitikinusi F. Taunytė.
Iš F. Taunytės patirties lobyno
Visiškas 7 dienų badas sustabdo vėžinių ląstelių vystymąsi, joms atsinaujinti neleidžia 14 d. badas, o po to galima reguliuoti ir mitybą, tačiau kiekvienam tai daroma individualiai. Badauti patikimiau ne vienam, o grupėje, tokia kelerius metus veikia Žibininkuose.
Gerai sveikatai labai svarbu, kad žmogaus viduriai būtų tvarkoje: per dieną reikėtų tuštintis vieną, o geriausiai du kartus.
Gera dieta esanti avižų, o organizmui ypač naudingi linų sėmenys. Kasvakar, dvi valandas po valgio galima pasinaudoti tokiu receptu: vienas šaukštas alkoholio, vienas šaukštas linų sėmenų aliejaus.
Organizmą valyti galima taip: į pusantro litro vandens įmaišyti pusantro šaukšto druskos ir išgerti per pusantros valandos. Pasirūpinkite, kad tualetas būtų šalia.
Migreną galima įveikti geriant labai daug vandens ir vienąkart per savaitę nevalgant.
Vilija BUTKUVIENĖ
