Švaresnei aplinkai – šiukšlės po žeme
Šiuo metu Gargždų miesto teritorijoje 10 pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo aikštelių įrengimo darbus atlieka UAB „KRS“. Juos planuojama baigti iki birželio mėnesio. Likusios 30 aikštelių yra projektuojamos.
Klaipėdos rajone pradėtas pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimas. Planuojama įrengti 40 tokių aikštelių, pirmosios 10 jau statomos Gargžduose. Specialistai įsitikinę, kad šios permainos sumažins konteinerių skaičių daugiabučių namų kiemuose, skatins gyventojus labiau rūšiuoti ir užtikrins švaresnę aplinką.
Pirmosios jau Gargžduose
Klaipėdos rajone numatyta įrengti 40 pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo aikštelių: 28 iš jų bus įrengtos Gargždų miesto teritorijoje, Priekulėje – 10, Doviluose ir Agluonėnuose po 1 aikštelę. „Vietos buvo parinktos prie daugiabučių gyvenamųjų namų, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir komunikacijas. Taip pat tarėmės su Klaipėdos rajone komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiančia VšĮ „Gargždų švara“, seniūnais“, – „Bangai“ pasakojo Savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Kernagienė. Ji akcentavo, kad patirčių žvalgytasi Klaipėdos, Akmenės savivaldybėse, stengtasi surinkti kuo daugiau informacijos apie galimas klaidas projektuojant ar įrengiant tokio tipo aikšteles.
Planuojama, kad pirmųjų 10 pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo aikštelių įrengimo darbai Gargždų mieste bus baigti iki birželio mėnesio, o likusios aikštelės bus įrengtos iki 2018 m. rugsėjo. Klaipėdos rajone įrengti pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo aikšteles norėta jau prieš porą metų, tačiau dėl lėšų trūkumo ši idėja tuomet nebuvo įgyvendinta.
Įrengimui – 793 tūkst. Eur
Pusiau požeminio konteinerio įrengimas yra gana paprastas: pagal konteinerio dydį ir talpą iškasama duobė ir krano pagalba įstatomas konteineris. Montavimui nereikia skaldos ar kitų papildomų medžiagų, nes iškastas gruntas gali būti supilamas atgal į tarpus, esančius tarp konteinerio ir duobės pakraščių. Aikštelę sudarys mišrių komunalinių atliekų surinkimo vienas arba du konteineriai (talpa 5 kub. m), trys antrinių žaliavų surinkimo konteineriai popieriui, plastikui ir stiklui (talpa po 3 kub. m). Kaip informavo M. Kernagienė, šios permainos – viena iš projekto „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos rajone“, finansuojamo 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis, veiklų.
40 pusiau požeminių konteinerių aikštelių projektavimui ir įrengimui yra suplanuota beveik 793 tūkst. Eur. 85 proc. šios sumos sudarys Europos Sąjungos parama, o likusius 15 proc. – Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Dėl naujai įrengiamų konteinerių gyventojams vietinės rinkliavos mokestis už komunalines atliekas nesikeis. Šiukšles planuojama vežti vienąkart per savaitę. „Vasarą vešime vieną kartą. Tai bus pirmieji bandomieji mėnesiai“, – „Bangai“ sakė „Gargždų švara“ vyr. vadybininkė-kontrolierė Asta Juškienė.
Penkiskart talpesni
Kokie požeminių konteinerių pranašumai, palyginti su antžeminiais arba, kitaip tariant, įprastais? Pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo aikštelės sumažina konteinerių kiekį. Požeminio konteinerio talpa 4–5 kartus viršija šiuo metu įprastų konteinerių talpą, jų montavimo gylis yra didesnis nei 1,5 m žemiau žemės paviršiaus. Dėl konteinerių įkasimo į žemę dirvos temperatūra neleidžia daugintis bakterijoms, ir konteineriuose esančios atliekos neskleidžia nemalonaus kvapo. Šiukšliavežei reikia juos ištuštinti rečiau (dėl didesnio jų tūrio ir dėl to, kad atliekos jame labiau susislegia). Konteinerių dangčiai yra lengvi ir patogūs naudoti, todėl išvengiama vėjo išnešiojamų atliekų, paukščių, gyvūnų ir nepageidaujamų asmenų patekimo į konteinerį. „Tikimės, kad pokyčiai ne tik pagerins estetinį vaizdą, sumažins aplinkoje dėl vėjo ar kitų išorės veiksnių pasklidusių atliekų kiekį, tačiau ir skatins gyventojus rūšiuoti atliekas, prisidėti prie aplinkos išsaugojimo“, – pabrėžė M. Kernagienė ir pridūrė, kad prie konteinerių bus įrengiamas priėjimas, todėl jais patogiau galės naudotis ir judėjimo negalią turintys žmonės.
Skirtingai nei metaliniai konteineriai, šie aptarnaujami tyliai, nekelia triukšmo, netrikdoma gyventojų ramybė.
Sėkmingi pavyzdžiai
Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė įsitikinusi, kad šios permainos gali užtikrinti kokybiškesnę atliekų surinkimo paslaugą. „Siekiant efektyvumo, reikia įvertinti tokių konteinerių įrengimo tankumą. Didesnėje savivaldybėje įrengus tik kelias pavyzdines tokias aikšteles rezultato tikrai nebus“, – pastebėjo ji ir pasidžiaugė, kad požeminių ar pusiau įkasamų konteinerių nauda jau įsitikinta ne vienoje Lietuvos savivaldybėje. Tai „Bangai“ paliudijo ir Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė. „Privalumus įžvelgia ir patys gyventojai. Iš įvairių miesto kvartalų plūsta gyventojų prašymai tokias požemines aikšteles įrengti jų kiemuose. Pagrindiniu privalumu žmonės įvardija tai, kad pašalinus stumdomus konteinerius iš kiemų pagražėjo aplinka ir atsirado daugiau vietų mašinoms. O vežėjai patenkinti, kad atliekas surinkti tapo patogiau – nebekyla konfliktų dėl užstatytų ir neprivažiuojamų konteinerių“, – patirtimi dalijosi ji.
