Sukaktis

Dievo dovana kunigui – 50 pakopų gyvenimo kelias

Veiviržėnuose, šv. evangelisto Mato parapijoje, antrus metus klebonaujantis kunigas Antanas Šimkus rytoj stabtelės, pasiekęs 50-ąją savo gyvenimo pakopą. Per 24-erius kunigystės metus vikaru dirbęs dviejose Klaipėdos bažnyčiose, klebonavęs Tirkšlių, Priekulės parapijose sukaktuvininkas tvirtina, kad patenkintas dvasiniu darbu, kad teisinga kryptimi ėjęs, kad savo gyvenimą liudijantis per Dievo žodį – evangeliją ir gyvą buvimą su žmonėmis.

Jubiliejinio gimtadienio išvakarėse klebonas Antanas Šimkus atsakė į korespondentės klausimus.

– Šie metai reikšmingi ir Jums, ir veiviržėniškiams?

– Reikšmingų sukakčių šioje parapijoje jau buvo pernai: sukako 235 metai, kai Veiviržėnuose pastatyta šv. evangelisto Mato bažnyčia. Šiemet Veiviržėnų bendruomenė minėjo savo gyvavimo penkmetį. Laukia dar didesnis įvykis – Veiviržėnų miestelio 500-ųjų įkūrimo metinių minėjimas.

Beveik pusę savo gyvenimo paskyriau dvasinei tarnystei, žmonėms. Jau 20 metų, kai klebonauju, o ateinančiais – 25-erių metų kunigystės šventimų sukaktis.

– Kokią savo gyvenimo ataskaitą pateiktumėte? Didysis apsisprendimas tapti kunigu?

– Savo pašaukimą pajutau būdamas brandaus amžiaus. Pajutau, kad esu skirtas tarnauti daugeliui žmonių. Supratau, jog kiekvienas pašaukimas didelę atsakomybę talpina. 1987 metais baigiau Kauno kunigų seminariją ir buvau paskirtas vikaru į Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapiją, vėliau į Marijos Taikos Karalienės. Tirkšlių parapijoje klebonaujant prabėgo 12 metų, o Priekulėje, šv. Antano Paduviečio – 7-eri. Esu patenkintas tuo, ką turiu – dvasiniu darbu. Taigi nesuklydau, pasirinkęs kunigo kelią.

– Veiviržėnuose, šv. evangelisto Mato parapijoje, klebonaujate antrus metus. Spėjote susipažinti su parapija ir parapijiečiais?

– Pirmoji pažintis su ja buvo jaunystėje, baigus studijas kunigų seminarijoje. Tada gavus paskyrimą dirbti Klaipėdoje, per atlaidus teko atvykti padėti klebonui a. a. Juozapui Janauskiui. Tada Veiviržėnų miestelis man priminė gimtąjį Pajūrio kaimą Šilalės rajone.

Iš viso šioje parapijoje yra 33 kaimai, iš kurių du jau mirę – Gedvydų ir Arvydiškių. Čia gyvena per 2 tūkst. žmonių, dauguma vyresnio amžiaus. Pernai Santuokos sakramentą suteikiau 20 porų, pakrikštijau 40 naujagimių, amžinybėn palydėjau 35 žmones. Parapijiečiai – tikri žemaičiai. Čia jų šaknys. Taigi jiems rūpi savo miestelio bažnyčios tvarkymas.

– Priekulėje bendromis jėgomis su parapijiečiais suremontavote bažnytėlę. Kokie darbai laukia čia?

– Prieš 235 metus pastatyta šv. evangelisto Mato bažnyčia – paveldo objektas. Reikia remontuoti grindis, teks tvarkyti, perdažyti šventoriaus vartus.

– Su parapijiečiais būnate ne tik maldoje, bet ir įvairiuose renginiuose. Ar savo pomėgiais nestebinate jų?

– Parapijiečiai mane sveikai stebi. Savo gyvenimo prasmę liudiju per Dievo žodį – evangeliją ir gyvą buvimą su žmonėmis. Man mielas miestelio kultūrinis gyvenimas. Dramos studija pakvietė vaidinti. Jaučiau, kad tai dalis pastoracijos, todėl sutikau bendrauti. Spektakliuose sukūriau du personažus. Vaidinant tenka skambinti gitara – tai vienas iš mano pomėgių. Veiviržėnuose neatsisakiau sporto, nes nuo jaunystės mane traukia lengvoji atletika, krepšinis. Tebesu Priekulės sporto klubo „Vingis“ narys ir atstovauju jam rajono bei už rajono vykstančiose kroso varžybose. Ir čia užrašinėju parapijiečių taiklias mintis. Antai nepraslydo pro mano ausis neįgalios moters žodžiai: „Į bažnyčią nelabai galiu ateiti, nes įsirašiau į lazdų draugiją“. Kita parapijietė, šventoriuje pamačiusi atnaujintas skulptūras, ištarė: „Skulptūros apsirengė nauju rūbu“.

Dvasiniu darbu esu patenkintas, su žmonėmis bendrauti sekasi. Kai jie ateina tartis dėl savo sunkumų, bandome spręsti kartu ir daugeliu atvejų pasiseka. Esu patenkintas, kad teisinga kryptimi ėjau: per visapusišką bendravimą su parapijiečiais surandi ir save, ir juos geriau pažįsti. Deklaruoju, kad esame tarsi šeima, kad čia mūsų bendri namai, todėl privalome siekti bendro gėrio. Po sumos žmonės lieka pasitarti įvairiais klausimais.

– Įžvalgos apie ateitį?

– Gyvenimas nėra toks ilgas, kad laiką švaistytum bet kam. Kiekvieną valandą, minutę reikia išnaudoti palaimingam geram darbui, gerai minčiai, geriems užmojams. Noriu, kad viskas būtų gerai.

Virginija LAPIENĖ