SOS vaikų kaime surado pagalbą
„Iš tiesų SOS vaikų kaime gyvenau du kartus. Pirmąjį, kai būdama penkerių metų netekau mamos, antrąjį – kai po pokalbio su vaikų teisėmis pasakiau, kad nebenoriu gyventi su tėčiu“, – taip savo gyvenimo istoriją pradeda pasakoti Patricija Aurylaitė, praleidusi SOS vaikų kaime, o vėliau ir SOS vaikų kaimų Jaunimo namuose penkerius metus.
Draugė neliko abejinga
„Kai netekau mamos, tėtis mus – mane ir brolį – atidavė į SOS vaikų kaimą. Tikriausiai tuo metu jis galvojo, kad nesugebės vienas pats mumis pasirūpinti. Ryšys su tėčiu nenutrūko – kiekvieną savaitgalį leisdavome kartu, todėl po metų, praleistų globos namuose, mus su broliu sugrąžino pas tėtį. Visgi anksčiau mylėti namai jau nebebuvo tokie, kai turėjome mamą. Vis dažniau tėtis ėmė vartoti alkoholį, galiausiai nebegalėjo to kontroliuoti. Vėliau tėtis susiėmė ir nustojo išgėrinėti, problemos nesibaigė“, – pasakoja Patricija.
Jau būdama paauglė ji susipažino su anksčiau Lietuvoje žinomu modeliu, o dabar modelių agente Meda Jonaityte, su kuria vis daugiau bendraudama nebebijojo jai atsiverti bei papasakoti, kas vyksta tarp namų sienų. Patricija šiltų pokalbių metu atskleidė ne tik apie gyvenimą nepriežiūroje, bet ir patirtą psichologinį smurtą. Mergina ir dabar yra dėkinga Medai, kad ji neliko abejinga ir kvietė ieškoti sprendimų.
„Meda susisiekė su vaikų teisių apsaugos tarnyba ir papasakojo mano situaciją. Kalbėdamasi su darbuotojomis pasakiau, kad nebenoriu gyventi su tėčiu, bet niekur kitur, išskyrus SOS vaikų kaimą, gyventi taip pat nenoriu. Džiaugiuosi, kad jie išgirdo mano norą, ir taip sulaukusi 14-os vėl pradėjau gyventi globojama SOS mamos ir tetų SOS vaikų kaime“, – vaikystės išgyvenimus prisiminė Patricija.
Jaunimo namuose – savarankiškumas
Po kelerių metų, praleistų SOS vaikų kaime, sulaukusi 16-os, Patricija persikraustė į Jaunimo namus. Jaunimo namų programų dalyviai – tai 18-os sulaukę arba savarankišką gyvenimą pradėti nusprendę jaunuoliai. Jiems padedama įgyti išsilavinimą, įsitvirtinti darbo rinkoje. Apie tai, kad Jaunimo namai – puiki vieta pasiruošti savarankiškam gyvenimui, pasakoja ir Patricija.
„Jaunimo namai – tai pereinamasis etapas, kuriame nors ir esi viskuo aprūpintas, mokaisi būti savarankiškas ir pradedi ruoštis tam gyvenimui, kuris tavęs lauks, kai išeisi. Juose esi mokomas ne tik prisiimti atsakomybę už save ir savo veiksmus, pasirūpinti savimi ir savo namais, bet ir pats perkiesi maistą, užsiimi namų ruoša, mokaisi valdyti finansus. Be to, visada šalia yra socialinis darbuotojas, galintis padėti susiplanuoti laisvalaikį ar finansus, susitvarkyti reikalingus dokumentus“, – sako Patricija.
Mergina atvira – lengviausia persikėlus į naują vietą buvo rasti bendrą kalbą su Jaunimo namų darbuotojais, o didžiausias iššūkis buvo susigyventi su šių namų gyventojais, jos bendraamžiais. Patricija su šypsena pasakoja, kad gyvendama SOS vaikų kaime buvo išmokusi gyventi tobuloje tvarkoje, todėl ją nustebino jaunuoliai, kurie ne itin draugavo su tvarka.
Atrado profesinį kelią
Patricija visuomet mokėsi gerai. Pasak jos, jai sekdavosi, net jeigu dėdavo mažai pastangų. Visgi labiausiai ją motyvuodavo noras būti geriausiai. Tuo vadovaudamasi mergina įstojo į vieną geriausių Vilniaus gimnazijų, o dabar studijuoja tarptautinį verslą ir komunikaciją ISM universitete.
SOS vaikų kaimai – didžiausia šeima Lietuvoje, padedanti 1000 vaikų turėti galimybę džiaugtis vaikyste. Tai vienintelis fondas, kuris bėdoje atsidūrusiems vaikams gali suteikti įvairiapusišką pagalbą, teikdamas 7 skirtingas paslaugas: nuolatinę globą, trumpalaikę globą, jaunimo namus, globos centrus, darbą su rizikos šeimomis, dienos centrus ir advokaciją. SOS vaikų kaimų misija – kad kiekvienas vaikas augtų saugioje šeimoje. Jiems rūpi ne tik aprengti ir pamaitinti vaiką, bet ir užtikrinti saugų ir laimingą jo gyvenimą. Užauginę dvi jaunuolių kartas šiuo metu į savarankišką gyvenimą yra išlydėję net 350 jaunuolių.
Parengė Vita VITAITĖ
