Proveržio paieškos
Nieko pas mus nevyksta. Politikai snaudžia. Jokių savivaldos rinkimų ženklų nematyti. Taip anądien vieno radijo surengtoje diskusijoje rypavo įvairių Lietuvos miestelių žmonės. Naivuoliai. Kova dėl įtakos, dėl postų vietinėje valdžioje prasidėjo tuoj po paskutinių Seimo rinkimų.
Vis dar primityviai įsivaizduojame, kad rinkimų agitacija prasideda tada, kai jos laiką oficialiai paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Kad agitacija yra važinėjimas po kaimelius, plakatai autobusų aikštelėse, straipsneliai ar laidos žiniasklaidoje. Toks etapas jau būna paskutinė vinis paveikiant nekritiškai mąstančių rinkėjų sąmonę, tai tarsi artistų nusilenkimas po spektaklio plojantiems žiūrovams.
Savivaldos rinkimų kautynės jau seniai vyksta ir mūsų rajone: kai kurie politikai tąsosi po teismus, kai kurie kitus skundžia kam tik begali arba it cerberiai sekioja vienaip ar kitaip neįtikusius biudžetininkus. Pastarieji gi labiausiai paveikūs ir dažniausiai jų įtikimas ar neįtikimas kokiam nors politikui niekuo nėra siejamas su profesionalumu ar kvalifikacija. Dažniausiai tai siejama su politinėmis pažiūromis. Pritari būtent tos partijos linijai – esi savas, pritari kitos – priešas. Net ne kitamintis, kaip turėtų būti, rodos, demokratinėje Lietuvoje, bet būtent priešas.
„Ateisim į valdžią – lėks kabineto lentelė su tavo pavarde“, – jums toks grasinimas negirdėtas? Vadinasi, esate nepriklausomas nuo biudžetinių pinigų arba šiaip pakankamai apdairus žmogus, gebantis išvengti politinės nemalonės. Na, o tie, kurie vienaip ar kitaip yra pasipriešinę politiniam spaudimui, gali būti įrašyti į juodąjį sąrašą. Taip buvo sovietmečiu – buvo tokių nuo komunizmo saulės apspangusių partinių, kurie taip uoliai vykdydavo pareigą visus daryti vienminčius, kad ne vieno normalaus žmogaus ne tik karjerą, bet ir asmeninį gyvenimą yra sužlugę ar sveikatą sugadinę. Nors komunizmo spartuoliai jau po žeme, bet jųjų pavardės dar neišsitrynusios mūsų rajono gyventojų atmintyje. Keisčiausia ir skaudžiausia, kad ir dabar, nors Lietuvoje skelbiamas nuomonių pliuralizmas, sovietmečiu įdiegtas vienmintystės įprotis visgi tebėra gajus visose mūsų šalyje veikiančiose partijose. Nesvarbu, ar jos valdančiojoje daugumoje, ar opozicijoje. Ko gero, tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko taip negausiai pilnėja politinių partijų sąrašai ir dėl ko taip sunku sudaryti kandidatų sąrašus artėjančiuose savivaldos rinkimuose. Juose matome arba itin užsigrūdinusius, užsiauginusius storą odą politikus, jau nebebijančius kokių nors populistinių priekabių (tokių yra net mūsų rajone – jie išties nuosekliai dirba nesitikėdami minios aplodismentų), arba savanaudes vidutinybes, neturinčias jokio suvokimo apie savigarbą ar toleranciją.
Nauju proveržiu savivaldos rinkimų istorijoje vadinami ateinančių metų kovo 1 d. kartu su savivaldybių tarybų rinkimais pirmąkart vyksiantys ir tiesioginiai mero rinkimai. Europoje žmonės tiesiogiai merus renka Italijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje. Esą būtent galimybė rinkti tiesiogiai sąlygoja itin aukštą rinkėjų aktyvumą ir didelį dėmesį savivaldybių rinkimams. Minėtose šalyse rinkėjų aktyvumas savivaldos rinkimuose siekia net iki 70 proc. Žinoma, Lietuvoje ši statistika yra apgailėtina. 2011 m. vykusiuose rinkimuose rajonų tarybų narius rinko tik apie 40 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos žmonių, o mūsų rajone – vos apie 34 proc. rinkėjų!
Ar naujoji rinkimų galimybė paskatins didesnį rinkėjų aktyvumą? Apklausos rodė, kad beveik 80 proc. rinkėjų norėtų merus rinkti tiesiogiai. Štai čia ir šuo pakastas – norėtų, o ar ateinantį kovą pasinaudos tokia galimybe? Ar vėl lems ta nuostata – man niekas nieko nedavė ir man ant visko nusispjaut? Davimas suprantamas, kai politikai asmeniškai (kur čia renovuotos mokyklos ar nutiesti dviračių takai ir kt.) ir apčiuopiamai kažką įspraudžia į ranką – pvz., gėlės, rašiklis, saldainių maišelis.
Šią savaitę Savivaldybių asociacijos išplatintame pranešime minėtos asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pakiliai svarsto: „Meras bus tas žmogus, į kurį verslininkai kreipsis, jei norės investuoti, tas žmogus, kuris, išklausęs bendruomenės prašymų ir davęs pažadų, atsakys, ar jie įvykdyti. Už viską, kas susiję su savivaldybės darbu, – gatves, kelius, jų apšvietimą, ugdymo įstaigų veiklą, komunalinio ūkio darbus – tampa atsakingas savivaldybės vadovas meras.“
Vajergau! Vadinasi, iki šiol Lietuvoje tie merai už nieką nebuvo atsakingi?! Ir antras vajergau – iš kur tokį Betmeną, kuriame derėtų ir verslininkas, ir buldozerininkas, ir slaugė, ir psichologas, gausime mes, Klaipėdos rajonas, kuris apskelbtas Lietuvoje kaip geriausia vieta gyventi?!
