Projektai

Iš sąvartyno – elektros energija

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis intensyviau ieškoma alternatyvių energijos gavimo būdų. Energetikų žvilgsniai krypsta į didžiuosius šalies sąvartynus, kurie gali tapti potencialia vieta biodujomis kūrenamų jėgainių statybai. Ne išimtis ir senas Glaudėnų, dažniau vadinamas Kalotės sąvartynas mūsų rajone – jame jau pradėti dujų išteklių įvertinimo tyrimai.

Sąvartyną eksploatuojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) ketinimų protokolą dėl dujų išteklių tyrimo yra pasirašęs su Lenkijos kompanija „ENERG – G”, kuri yra didelės Didžiosios Britanijos firmos, turinčios patirtį išgaunant sąvartynų dujas ir gaminant iš jų elektros bei šiluminę energiją, padalinys. Ši kompanija valdo apie 500 jėgainių Europos sąvartynuose.

Pasak KRATC direktoriaus pavaduotojo Rimanto Gedrimo, šiuo metu sąvartyno kaupe yra išgręžti penki dujų surinkimo šuliniai, pastatyti dujų surinkimo, pumpavimo ir stebėsenos įrenginiai. „Pirmųjų tyrimų duomenys rodo, jog sąvartyne slūgso nemažas dujų kiekis ir jų kokybė yra nebloga. Atliekami tyrimai ne tik dėl dujų kiekio, bet ir jų kokybės, sudėties, temperatūros. Jeigu pasitvirtins, kad sąvartyne yra pakankamai dujų, kad apsimokėtų gaminti elektros energiją, manau, toliau seks pasirengimas šių išteklių eksploatavimui, elektros generatoriaus statyba iki prisijungimo prie vietinės elektros tiekimo sistemos”, – sakė R. Gedrimas.

Klaipėdos miesto buitinių atliekų sąvartynas Glaudėnuose jau veikia 20 metų. Per tą laiką iš uostamiesčio čia suvežta apie 2 mln. tonų atliekų. Tačiau šis sąvartynas jau naudojamas paskutiniuosius metus – jį pakeis naujas regioninis sąvartynas Dumpiuose, įrengtas pagal šiuolaikinius reikalavimus. Glaudėnų sąvartynas bus uždengtas, apsodintas žole, tačiau be dėmesio ši vieta neliks. Dar ne vieną dešimtmetį čia bus eksploatuojami valymo įrenginiai – jie valys iš atliekų kalno besisunkiantį filtratą. Taip pat sąvartyno teritorijoje bus įrengta moderni žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė – čia iš Klaipėdos bus vežamos šakos, lapai ir gaminamas kompostas, kurį vėl bus galima panaudoti miesto apželdinimui. Taip sąvartynai yra tvarkomi visame pasaulyje – net ir uždaryti jie panaudojami kitiems visuomenės poreikiams.

Janina TILVIKAITĖ