Piliakalniams planuojamos ir specialistų komisijos įžvalgos

Kalniškės (Gargždų) piliakalnio tvarkybos darbai, per kelerius metus atvėrę piliakalnio panoramą, vietos visuomenėje tebežaižaruoja aistromis. Jos vėl įsiplieskė, kai ties bevardžio upelio šlaitu pasimatė nuošliaužos, po audros šlaituose išgriuvus keletui medžių. „Projekto „Kalniškės piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“ II etapas buvo įgyvendinamas rajono Savivaldybės biudžeto lėšomis.

Pilies kalnas – ne miškas

Socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje pasklido nuogąstavimai, esą ar Kalniškės piliakalnio neištiks Gedimino kalno likimas, ar kada nors nuo skardžio nenugarmės ir apie tris šimtus tūkstančių kainavusi infrastruktūros dalis? Tačiau gamtosaugininkai ir mokslininkai viešai atsakydami į šiuos nerimavimus jau ne kartą akcentavo, kad projektas atliktas pagal visus reikalavimus. Minėtos įgriuvos prie upelio buvusios visada, tačiau tik iškirtus medžius jos tapo matomos, o anksčiau jas slėpė ypač tanki augmenija. Bet ji nėra būdinga piliakalniams, kurie senovėje atlikdavo gynybos funkciją: per medžius priešo gi neregėsi, per juos nepaleisi strėlės ar sviedinio.

Vienas iš knygos „Klaipėdos rajono piliakalniai“ autorių Zenonas Baubonis „Bangai“ yra teigęs, kad piliakalnio ir senovės gyvenvietės fizinė būklė tikrinama periodiškai atliekant jos stebėseną. „Jeigu ateityje upelio šlaitų erozija pasieks saugomą senovės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį, bus inicijuojamas tokių vietų ištyrimas, t. y. detalieji archeologiniai tyrimai“, – akcentavo archeologas. Mokslininkai ne kartą stengėsi visuomenei priminti, kad mūsų protėviai pilių kalnus (piliakalnius) laikydavo plikus ir neleisdavo apželti augmenija, kuri leistų pasislėpti puolantiems priešams.

Svarbi nuomonių įvairovė

Gargždiškės gidės, Klaipėdos universiteto magistrantės 
M. Vasylienės iniciatyva trečiadienį Kalniškės piliakalnyje lankėsi ir įgyvendintu kraštovaizdžio tvarkybos projektu domėjosi prof. dr. V. Rakutis. „Organizuoju įvairias ekskursijas Gargžduose, tad man labai aktuali ir Kalniškės piliakalnio tema, kad galėčiau savo ekskursantams pateikti kuo įvairiapusiškesnę, išsamesnę, objektyvesnę informaciją“, – kalbėjo M. Vasylienė.Gargždiškės gidės, Klaipėdos universiteto magistrantės Monikos Vasylienės iniciatyva trečiadienį Kalniškės piliakalnyje lankėsi ir įgyvendintu tvarkybos projektu domėjosi prof. dr. Valdas Rakutis, karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius. Susitikime su Klaipėdos rajono savivaldybės meru Broniumi Markausku, Administracijos direktoriumi Artūru Bogdanovu, pavaduotojais Justu Ruškiu, Mindaugu Šunoku, rajono Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininku Vaclovu Macijausku, Tarybos nare Loreta Pjaulokaite-Motūziene, rajono vyr. architektu Gyčiu Kasperavičiumi, jo patarėja Sonata Šmatauskiene ir kt. diskutuota piliakalnių, parkų ir kitų kultūros paveldo objektų bei pilietinių iniciatyvų klausimais.

Susitikime prof. dr. V. Rakutis pasidalijo patirtimi, kaip piliakalniai, gynybos statiniai ir kiti kultūros objektai (plačiąja prasme – statiniai) tvarkomi kai kuriose užsienio šalyse bei Lietuvoje, pavyzdžiais paaiškino, kaip buvo sprendžiamos Kauno tvirtovės tvarkymo problemos, kai daugiau nei penkerius metus buvo jos vadovas.

Diskusijoje su savivaldybės atstovais prof. dr. V. Rakutis akcentavo, jog įvairiuose projektuose labai svarbi visuomenės nuomonių įvairovė ir iniciatyvių žmonių įveiklinimas, taip pat jų veiklos pastebėjimas bei paskatinimas.

„Tvarkytojos“ – net ožkos

Susitikime su Savivaldybės vadovais ir specialistais prof. dr. V. Rakutis, kalbėdamas apie Kalniškės piliakalnio kraštovaizdžio projekto įgyvendinimą, akcentavo atsiveriančią gražią Kalniškės piliakalnio panoramą. Jo manymu, kraštovaizdžio tvarkybos projektas įvykdytas neblogai, galbūt neišvengta kai kurių klaidų, kurių esą visoje Lietuvoje tvarkant tokius objektus yra pasitaikę. Jo nuomone, medžių pašalinimas neturėjo įtakos piliakalnio šlaitų erozijai, nes tai yra gamtinis procesas. Saugant sukurtą infrastruktūrą eroziją galima suvaldyti pasitelkus Kuršių nerijos patirtį ar net pačiu natūraliausiu būdu, kai užveisiama augmenija, turinti labai gilias, stiprias, persipynusias šaknis, kurios tvirtina šlaitų gruntą priešingai negu medžiai, kurių negalima sodinti atšlaitėse.

Prof. dr. V. Rakutis atkreipė dėmesį, kad kraštovaizdžio projektų įgyvendinimas pareikalauja daug ES arba savivaldybių biudžetų pinigų, tačiau nemažiau svarbu, kad po sutvarkymo būtų nuolatinė priežiūra, kuri vėlgi neretai pareikalauja naujų projektų ir lėšų. Tačiau, jo nuomone, kartais pamirštama pasitelkti pačias pigiausias ir efektyviausias priemones: štai piliakalnio atveju, kad jis vėl neužželtų, paprasčiausias, bet efektyvus būdas yra ožkų ir avių ganymasis. Jos yra kruopščios bet kokių krūmynų ir žolių „tvarkytojos“.

Po šio susitikimo Savivaldybė planuoja sudaryti patyrusių specialistų ir ekspertų komisiją, į kurią būtų pakviestas ir prof. dr. V. Rakutis. Komisija įvertinų, apibendrintų ir pateiktų rekomendacijas ne tik Kalniškės, bet ir kitų rajono piliakalnių būsenos požiūriu.

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.


Taip pat skaitykite:

J. Ruškys: Gargžduose teritorijos planuojamos kompleksiškai
Kitą rudenį Klaipėdos rajone duris turėtų atverti nauja mokykla
Tarybos posėdyje – klounada prieš rinkimus: remontuojamą Gargždų Kvietinių gatvę politikas siūlė pavadinti Liberalų
Tarybos nariams  S. Karbauskui ir  V. Kurai – grėsmė netekti mandato
Apie prieštvaninius milžinus
Tautinių bendrijų išskirtinumas atsiskleidė Veiviržėnuose
Klaipėdiečiui fotomenininkui atminti – parodos ir albumas
Savo kančią įprasmina padėdama sergantiems vaikams
O ką jūs, jaunuoliai, mainais į mažulę?
Jaunieji kuršiai būrelyje įveikia bet kokias baimes
Sporto centro ugdytiniai kovojo Lietuvos pirmenybėse
Ir dekoratyvios, ir maistingos
Gardžiuokimės su su gargždiške moksleive Toma
Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį
L. Linkevičius su Prancūzijos kolega aptarė svarbiausius regiono klausimus

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Neminėkite vien bloguoju

Ramybė gamtoje vis labiau įsiviešpatauja,…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook