Nūdienos iššūkis – asmens tapatybės vagystės

Jei sugalvosite patikrinti, kas apie jus rašoma internete, galite likti šokiruoti. Taip atsitiko klaipėdiškei Aušrai Srėbalienei. Kasdieniame gyvenime ji yra moteris, besisukanti verslo sektoriuje. Tačiau interneto platybėse – nusikaltėlė Amerikoje, įvykdžiusi 17 apiplėšimų, kurių vertė 3 mln. JAV dolerių. Žado netekusi Aušra jau kreipėsi į policiją, tačiau kol kas nieko nepešė.

Savo teisėmis į asmens duomenų apsaugą ji domėjosi ne tik kaip Lietuvos, bet ir kaip ES pilietė. Juolab kad 2013-ieji paskelbti ES piliečių metais.

Liko priblokšta

„Dirbu verslo sektoriuje, kone kasdien tenka bendrauti su klientais. Apie juos dažnai paieškau informacijos internete. Tokiu būdu sužinau, su kuo turiu reikalų. Kartą pasmalsavau, kokią medžiagą išmes paieškos svetainė „Google“ apie mane pačią. Įvedžiau vardą Aušra ir mergautinę pavardę Baužinskaitė. Likau priblokšta. Keliuose interneto puslapiuose skelbiama, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose, Los Andžele, keturi čigonų tautybės lenkų kilmės asmenys, viena iš jų įvardijama kaip Aušra Baužinskaitė, g. 1978-10-30 d., (sutampa su mano vardu, mergautine pavarde ir tikslia gimimo data) vykdė nusikaltimus ir pasisavino turto už daugiau nei 3 mln. JAV dolerių. Nurodoma, kad nusikaltimus 2013 m. kovą įvykdę asmenys areštuoti“, – pasakojo A. Srėbalienė.

Anksčiau dirbo JAV

Pašnekovės nuomone, viena iš areštuotų moterų, prisistačiusi kaip Aušra Baužinskaitė, galimai naudoja jos asmens tapatybės duomenis. „Dar 2001 m. pusę metų gyvenau ir legaliai dirbau JAV, todėl mano asmens duomenys, manau, yra saugomi JAV institucijų duomenų bazėje. Kita asmens tapatybės duomenų vagystės prielaida – 2006 m. Klaipėdoje buvo pavogti mano asmeniniai daiktai su asmens tapatybės kortele, kurioje buvo įrašyta mergautinė Baužinskaitės pavardė. Apie šį įvykį buvo pranešta policijai“, – dėstė A. Srėbalienė.

Ji akcentavo norinti, jog atitinkamos JAV valstybinės institucijos būtų informuotos apie galimą asmens tapatybės duomenų pasisavinimą: „Be to, su šeima dažnai keliaujame, tad esu suinteresuota nevaržomai aplankyti įvairias pasaulio šalis, taip pat ir JAV.“

Policijai nepakako duomenų

A. Srėbalienė dėl galimo asmens duomenų pasisavinimo jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos policijos generalinį komisarą. Deja, policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Srėbalienės duomenų panaudojimo. Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo Jevgenijaus Krasnovo atsiųstu raštu moteris buvo informuota, kad nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog JAV pareigūnams buvo pateiktas suklastotas Aušros Baužinskaitės asmens dokumentas. „Jei A. Srėbalienės netenkina policijos nutarimas, ji galėjo kreiptis į prokuratūrą per 7 dienas nuo nutarimo gavimo dienos“, – aiškino minėto policijos skyriaus l. e. viršininko pareigas Arūnas Pužauskas. Tačiau A. Srėbalienė tuo metu buvo išvykusi į kelionę. „Prokurorai – ne žvėrys, atsižvelgs į susiklosčiusias aplinkybes ir, tikėtina, priims pavėluotas pretenzijas“, – mąstė A. Pužauskas.

Garantijos ES dokumentuose

Susiklosčius tokiai situacijai, „Banga“ nusprendė pasidomėti A. Srėbalienės ir kaip ES pilietės teisėmis. Buvo pasinaudota galimybe nemokamai pasikonsultuoti internetiniame puslapyje „Jūsų Europos patarėjas“. Čia teikiama informacija beveik visais ES klausimais, visomis ES šalių kalbomis. Gautame atsakyme dėl A. Srėbalienės įtarimų buvo akcentuota, jog ES piliečiams yra garantuojama asmens duomenų apsauga. ES pagrindinių teisių chartijoje 8 straipsnyje „Asmens duomenų apsauga“ yra įvardijama, kad kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis: „Iki šiol LR piliečių, susidūrusių su asmens tapatybės duomenų neteisėtu naudojimu, kreipimųsi į Lietuvos ambasadą Vašingtone nėra registruota. Ponia Aušra kreipdamasi tiesiogiai į teisėsaugos institucijas pasielgė teisingai. Tik minėtos institucijos yra kompetentingos tirti tokio pobūdžio faktus, vykdyti tyrimus nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, bendradarbiaujant su JAV ar kitų šalių teisėsaugos struktūromis.“

Europarlamentaro Leonido Donskio padėjėja Lietuvoje Eglė Andrijauskaitė taip pat informavo, kad ES šalyse asmens duomenų apsaugą reglamentuoja ir 1995 m. duomenų apsaugos direktyva 65/46/EB, kurios nuostatas ES šalys narės perkėlė į savo nacionalinius teisės aktus. „Beje, artimiausiu metu ES asmens duomenų apsaugos srityje numatomos didelės reformos – planuojama priimti naują direktyvą, atsiliepiančią į sparčiai tobulėjančias naujausiais technologijas ir jų keliamas grėsmes asmens duomenų saugumui“, – užsiminė europarlamentaro padėjėja E. Andrijauskaitė.

Kriminalinis nusikaltimas

Tačiau, anot Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojos, teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės reikalų komisarės Viviane Reding atstovės spaudai Tove Ernst, galimas asmens duomenų apsaugos pažeidimas, t. y. asmens tapatybės neteisėtas panaudojimas, yra kriminalinis nusikaltimas.

Pasak V. Reding atstovės spaudai T. Ernst, pagal neseniai atliktą „Eurobarometro“ apžvalgą 6 proc. ES interneto vartotojų jau patyrė, ką reiškia asmens tapatybės vagystė, Lietuvoje tokių atvejų – 2 proc. „Beveik pusė interneto vartotojų ES yra susirūpinę dėl galimo asmens duomenų neteisėto panaudojimo, Lietuvoje šis procentas dar didesnis – 66“, – informavo T. Ernst.

Jis reglamentuojamas baudžiamosios teisės nuostatose. „Europos Sąjungos įstaigos nėra kompetentingos ištirti tokio pobūdžio nusikaltimų“, – „Bangai“ teigė T. Ernst. Tad A. Srėbalienei šiuo atveju tikslingiausia kreiptis į prokuratūrą. Moteris teigė šią galimybę dar svarstanti.

Kaip pastebėjo europarlamentaro L. Donskio padėjėja E. Andrijauskaitė, ES reglamentavimas duomenų apsaugos srityse visų pirma susijęs su tokiais atvejais, kai kažką pirkdamas internete, registruodamasis pilietis pateikia duomenis ir siekiama juos apsaugoti. Norima išvengti, kad duomenys nebūtų perduodami tretiesiems asmenims, naudojami komerciniams tikslams, renkami ir saugojami be tam tikrų taisyklių ir pan.

Tai žinotina

• Nors 2013 m. yra paskelbti ES piliečių metais, vis dar labai stinga informacijos apie ES pilietybės teikiamą naudą piliečiams kaip individualiems asmenims, vartotojams, gyventojams, studentams, darbuotojams ar politiniams veikėjams. Neretai maišomos ES kompetencijos.
• Jei kyla klausimų dėl Jūsų, kaip ES piliečio teisių, galite kreiptis į „Europe Direct“ centrinę informacijos tarnybą Briuselyje. Galima skambinti nemokamu telefonu 00 800 6 7 8 9 10 11 iš bet kurios ES šalies arba rašyti elektroninę užklausą. Ši tarnyba bet kuria ES oficialia kalba atsakys į bendro pobūdžio klausimus, susijusius su ES, taip pat suteiks informacijos, kur kreiptis konkrečiu atveju. Lietuvoje yra 10 „Europe Direct“ informacinių tarnybų. Kuri arčiausiai jūsų, išsiaiškinsite apsilankę internetiniame puslapyje „Jūsų Europa“.
• Dar viena galimybė nemokamai pasikonsultuoti – tarnyba „Jūsų Europos patarėjas“. Čia konsultuojama beveik visais ES klausimais.