Nepriklausomybės Akto signataro mylėta Šveicarija – gimtinės gimnazijoje

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen (dešinėje) Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorei Laimai Navickienei įteikė Šveicarijos lietuvių bendruomenės leidinių.

 

Tiltu tarp Lietuvos ir Šveicarijos pavadinta kilnojamoji paroda „Lietuvių Šveicarija“ pirmadienio popietę atidaryta Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje. Ši paroda, per Lietuvą keliausianti net ketverius metus, – Šveicarijos lietuvių bendruomenės dovana Valstybės atkūrimo 100-mečiui pažymėti. Simboliška, kad ekspozicija būtent Vasario 16-osios išvakarėse atidaryta iškilaus Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, balsėniškio J. Šaulio (1879–1948 m.) gimtuosiuose kraštuose. Įžymusis kraštietis net septyniolika metų yra praleidęs Šveicarijoje. Ten, Lugano mieste, atgulė ir amžinojo pogulio.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė J. Jablonskytė-Caspersen gimnazijos 1-ame aukšte išsamiai pristatė kilnojamąją parodą „Lietuvių Šveicarija“. Tarp ekspozicijos svečių – ir Nepriklausomybės Akto signataro, balsėniškio J. Šaulio giminaičiai.Įprasmino istorinę nuotrauką

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija pirmadienio popietę parodos atidarymo ir Vasario 16-osios proga svečių laukė ypatingai pasipuošusi. Mokyklos pirmojo aukšto fojė Klaipėdos rajono savivaldybės rėmimo dėka, pedagogų, tėvelių, mokinių sutelktomis pajėgomis pasikeitė neatpažįstamai: moderniai sutvarkytoje erdvėje – ne tik besikeičianti skelbimų lenta, bet ir svarbiausias akcentas – per visą sieną išsidriekusi kiekvienam veiviržėniškiui brangi ir svarbi nuotrauka. Joje – miestelio bei apylinkės žmonės ketvirtajame dešimtmetyje šventėje susirinkę prie Laisvės paminklo. Gimnazijos direktorė Laima Navickienė su mokyklos bendruomene pasirūpino, kad istorinė nuotrauka būtų Kaune rekonstruota, išdidinta ir taptų gimnazijos pasididžiavimo savo miestelio istorija objektu. Beje, Laisvės paminklas, nors ir buvo kiek suniokotas, stebuklingai Veiviržėnuose išliko net per sovietmetį.

Švėkšnos seniūnas A. Šeputis ir parapijos klebonas S.Katkus su Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio sūnėnu, rajono Tarybos nariu Č. Tarvydu, gimnazijos direktore L. Navickiene prisiminė iškiliuosius kraštiečius.Didžiuojasi įžymiais kraštiečiais

Po skambiai gimnazistų dainuotų patriotinių dainų naujai sutvarkyta mokyklos erdve, artėjančia Valstybės atkūrimo diena, Šveicarijos bendruomenės fotografijų paroda pasidžiaugė rajono Savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, parodos atidarymo iniciatorius, rajono Tarybos narys, Jurgio Šaulio giminės atstovas Česlovas Tarvydas, seniūnė Edita Sluckienė, buvęs gimnazijos direktorius Stasys Rameika, parapijos klebonas Vidmantas Gricius, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis ir parapijos klebonas Saulius Katkus. Mat kaimyninės Veiviržėnų ir Švėkšnos seniūnijos dalijasi dviejų signatarų garbe: iki pat amžiaus pabaigos balsėniškis J. Šaulys draugavo ir pasitikėjo savo kraštiečiu, Nepriklausomybės Akto signataru taip pat gimusiu Švėkšnos valsčiuje, Stemplės k., prelatu, prof. Kazimieru Steponu Šauliu. Prelatas K. S. Šaulys 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos ir 1945 m. rugsėjį atvyko į Šveicarijos itališkąjį Tičino kantono Lugano miestą pas J. Šaulį. Jam padedant, apsigyveno šv. Brigitos vienuolyne. K. Šaulys dažnai lankė kraštietį Jurgį, budėjo prie jo mirties valandą.

Klaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė, parengusi studiją apie J. Šaulio laiškus, gimnazistams Nepriklausomybės Akto signatarą pristatė kaip labai gerą lietuvių kalbos žinovą, eruditą. Istorikė tai siejo ir su gimtinės šaknimis.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos gimnazistai Vasario 16-ąją minėjo posmais ir dainomis apie Tėvynės laisvę.Tarp svarbiausių valstybininkų

Jurgio Šaulio gimnazijoje atidarant parodą „Lietuvių Šveicarija“ parodos koordinatorė, Šveicarijos bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen susirinkusiuosius pavergė prabilusi žemaitiškai. Su šia kalba save tapatino ir valstybininkas J. Šaulys. Akcentuota, kad būtent pirmuoju oficialiu Lietuvos valstybės pasiuntiniu tapo Lietuvos Valstybės Tarybos vicepirmininkas, vienas aktyviausių signatarų šalia A. Smetonos, S. Kairio ir P. Klimo, Dr. Jurgis Šaulys, Berno universitete apsigynęs daktaro laipsnį finansų srityje. Jis buvo paskirtas pirmosios A. Voldemaro vyriausybės pirmuoju pasiuntiniu Vokietijoje. Anot JAV istoriko E. Senno, J. Šaulys buvo „labai svarbi figūra Lietuvos užsienio tarnyboje“, laikytinas pirmuoju Lietuvos valstybės diplomatu. J. Šaulys buvo vienas Demokratų partijos kūrėjų, varpininkas, redagavęs ne vieną leidinį, žinomas publicistas, bibliografas, „Lietuvos žinių“ redaktorius. Du kartus dirbo pasiuntiniu Vokietijoje, pasiuntiniu Italijoje ir prie Šventojo Sosto, taip pat Lenkijoje, Šveicarijoje. J. Šaulys buvo vienintelis iš signatarų diplomatų, išvengęs sovietinio režimo represijų. 1940 m. negrįžo į Lietuvą, o pasiliko Šveicarijoje. Mirė itališkai kalbančio šveicarų Tičino kantono Lugano mieste, ten ir palaidotas.

Dovana ketveriems metams

Šveicarijos bendruomenės pirmininkė J. Jablonskytė-Caspersen parodos „Lietuvių Šveicarija“ gimnazijoje atidarymo proga priminė, kad šiuo metu su lietuviškais pasais ten gyvena apie du tūkstančius lietuvių. Į lietuvių bendruomenės gyvenimą dabar įsijungę tik apie 150 lietuvių. Tačiau iš 44 užsienyje įkurtų lietuvių bendruomenių Šveicarijoje įkurtoji yra viena aktyviausių. Šiuo metu būtent „trečiabangiams“ ankstesnioji emigrantų karta patikėjo vadovavimą bendruomenei, bet buvusioji bendruomenės valdyba ir toliau atidžiai domisi jos veikla. Įstabu tai, kad Šveicarijos lietuvių bendruomenėje dar yra net keturių kartų žmonės. „Dar šiandien turime senjorų, kurie Šveicarijoje yra nuo 1945 metų. 1950 metais čia įkurta lietuvių bendruomenė yra viena seniausių. Šveicarijoje tada lietuvių buvo labai nedaug, pusšimtis. Per sovietmetį jie bendruomenę išlaikė ir perdavė mums, vadinamiems „trečiabangiams“, – pasakojo Jūratė.

Beveik ketvirtį amžiaus su šeima vaizdžioje ir turtingoje Alpių šalyje gyvenanti pagėgiškė J. Jablonskytė-Caspersen dirba anglų kalbos mokytoja, su vyru danu augina du sūnus ir vienuoliktus metus vadovauja Šveicarijos lietuvių bendruomenei. Jos narių kaip dovana Valstybės atkūrimo šimtmečiui sumanyta kilnojamoji fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, teigianti, kad Lietuvos valstybę kūrė, jos tautiškumą gaivino ir užsienio lietuviai, po Lietuvą keliaus net iki 2020 m. Po Jurgio Šaulio gimnazijos paroda kovo mėnesį aplankys ir Gargždų krašto muziejų.


  • Paroda „Lietuvių Šveicarija“ sudaryta iš trijų dalių – Šveicarijos lietuvių bendruomenės istorijos bei šiandieninės veiklos barų, Alpių šalies gamtos ir tradicijų sanklodos. Ekspoziciją sudarančiuose archyvinių nuotraukų pagrindu sukurtuose koliažuose bei autorinėse Dianos Brunner, Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Ilonos Katkienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Ritos Meyer, Felikso Ostapenko, Rimo Sukarevičiaus, dr. Lijanos Tagmann fotografijose atsispindi Šveicarijos lietuvių bendruomenės inicijuotų ir įgyvendintų tautinio tapatumo išsaugojimui skirtų kultūrinių, literatūrinių, visuomeninių, edukacinių darbų panorama. O ji išties plati ir iškili: periodinio leidinio „Šveicarijos lietuvių žinios“ ir keturių istorinių Lietuvą, lietuvybę bei Šveicarijoje besilankiusius, kūrusius ar gyvenusius lietuvius aprašančių knygų leidyba, Lietuvai nusipelniusiems ir Šveicarijoje savo gyvenimo pėdas įmynusiems tautos šviesuoliams skirtų penkių atminimo lentų atidengimas Šveicarijoje, lituanistinių darželių-mokyklėlių „Pagrandukas“ Ciuriche bei „Ratas“ Ženevoje įsteigimas, Lietuviškos knygos klubo Ciuriche bei ŠLB mobiliosios bibliotekos įkūrimas, pirmosios ŠLB krepšininkų komandos subūrimas, gražia tradicija tapęs Vasario 16-osios, Joninių, advento švenčių bei svarią išliekamąją vertę turinčių tarptautinių mokslinių lietuvybės puoselėjimui ir sklaidai skirtų renginių organizavimas įvairiuose Šveicarijos miestuose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių