Naujas varpas Vėžaičių padangėje
Daugėlų įsiūbuotas varpas
gaudžia,
Lietuvybei atminimo juostą
audžia.
Tegul būna vardas Lietuvos,
Naujo šimtmečio pradžios.
Vėžaičių miestelio varpinėj
iškeltas,
Telšių vyskupo pašventintas.
Varpas po apylinkes skambės,
Ką paguosti, ką užjausti
išgalės.
Varpas mirusius į amžinybę
palydės,
Vainiko gedulingi žodžiai
nuskambės.
Nebėra šiandieną kam
pasiguosti,
Vėjas šaltas ašaras nušluostė.
Naujo varpo dūžiai sklinda,
Per laukus ir klonius plinta.
Nuo pat Vilniaus bokštų
išdidumo,
Ligi mėlyno dangaus
skaidrumo.
Štai didingas varpas skleidžia,
Koronavirusui išplist
neleidžia.
O žmonijai „Dievo rykštė“,
Liks naujiena vakarykštė.
Jau išskrido gervės klykuolės,
Tik šermukšnio uogos liko
varguolės.
Kas besupras. Ir varpas
nutyla.
Džiaugsmo ašaros švelniai
nubyra.
Antanas JUCYS