Naujas varpas Vėžaičių padangėje

Daugėlų įsiūbuotas varpas

gaudžia,

Lietuvybei atminimo juostą

audžia.

Tegul būna vardas Lietuvos,

Naujo šimtmečio pradžios.

Vėžaičių miestelio varpinėj

iškeltas,

Telšių vyskupo pašventintas.

Varpas po apylinkes skambės,

Ką paguosti, ką užjausti

išgalės.

Varpas mirusius į amžinybę

palydės,

Vainiko gedulingi žodžiai

nuskambės.

Nebėra šiandieną kam

pasiguosti,

Vėjas šaltas ašaras nušluostė.

Naujo varpo dūžiai sklinda,

Per laukus ir klonius plinta.

Nuo pat Vilniaus bokštų

išdidumo,

Ligi mėlyno dangaus

skaidrumo.

Štai didingas varpas skleidžia,

Koronavirusui išplist

neleidžia.

O žmonijai „Dievo rykštė“,

Liks naujiena vakarykštė.

Jau išskrido gervės klykuolės,

Tik šermukšnio uogos liko

varguolės.

Kas besupras. Ir varpas

nutyla.

Džiaugsmo ašaros švelniai

nubyra.

Antanas JUCYS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių