Milijoninės investicijos iš Kazachstano prigis Klaipėdos rajone?

Apie 106 mln. Eur – tokią sumą investuoti Klaipėdos rajone ketina UAB „HILL Group“. Bendrovė apie 10 ha plote planuoja statyti dvi gamyklas: vieną, skirtą panaudotų tepalų regeneracijai ir bazinių alyvų išgavimui, kitą – bazinių alyvų maišymui, naujos produkcijos gamybai. Vienas iš potencialių sklypų tokiai veiklai driekiasi Mickuose.

Analogiška gamykla veikia Kazachstane. Verslininkų ambicingi užmojai buvo pristatyti ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

200-300 darbo vietų

„HILL Group“ vykdomasis direktorius Valdas Burneika vietos politikus informavo, jog anksčiau trejus metus dirbo generaliniame konsulate Almatoje, laikinai ėjo ir generalinio konsulo pareigas. „Po rotacijos grįždamas į Lietuvą atsiviliojau investuotojus, kurie ieškojo vietos, kur galėtų statyti pramoninių tepalų gamyklą. Jie buvo pasiruošę projektą įgyvendinti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tačiau taip išgyrėme Lietuvą – kaip investicijoms palankią šalį, kad esame čia. Buvo atvykęs Kazachstane veikiančios įmonės savininkas, susitikome su „Investuok Lietuvoje“ atstovais, LEZ vadovais, Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku, „Klaipėdos naftos“ atstovais – investuotojui paliko gerą įspūdį“, – pasakojo V. Burneika. Tačiau jis užsiminė, kad investuotoją ypatingai vilioja ir Latvija.

Kazachstane veikiančioje tokio tipo gamykloje dirba apie 300 darbuotojų. Lietuvoje planuojama, jog prireiktų 200 darbo vietų. Tačiau, anot V. Burneikos, šis skaičius apytikslis: „Gamybos pradžioje reiktų 130-140 darbuotojų, o sustygavus visą procesą, kai gamyba vyks trimis pamainomis, gali prireikti ir 300 darbuotojų.“ Investicijos į vieną darbo vietą yra ženklios, numatoma, jog reikės ir aukštos kvalifikacijos specialistų, tad jau diskutuota su Klaipėdos universitetu, kitomis švietimo įstaigomis dėl specialistų ruošimo. Mokymai galimai vyktų ir Kazachstane.

Liūto dalis – pramonei

Klaipėdos rajone pastatytoje gamykloje, V. Burneikos duomenimis, būtų galima perdirbti apie 60 tūkst. tonų panaudotų tepalų bei pagaminti apie 80 tūkst. tonų naujų. Iš panaudotų tepalų regeneracijos tikimasi gauti apie 42 tūkst. t bazinių alyvų.

Planuojama metinė apyvarta, pasak atstovo, siektų apie 100 mln. eurų, projektavimo ir statybos trukmė – 3 metai, tačiau nuo grafiko jau šiek tiek atsiliekama. Tai lėmė ir koronaviruso pandemija, ir užtrukusios sklypo paieškos. Produkcija būtų skiriama ne tik autotransportui, tačiau didžioji liūto dalis tektų pramonei – laivų, geležinkelių, kalnakasybos sektoriams. Žaliavą planuojama surinkti iš Baltijos regiono, Lenkijos, kitų ES šalių. Jei nebūtų surenkamas pakankamas kiekis, būtų žvelgiama ir į trečiąsias šalis. Eksporto rinkos, pasak V. Burneikos, labai plačios, tai būtų ne tik ES šalys, bet ir Ukraina, kuri sunaudoja didžiulius kiekius, milžiniškais tempais auga Indijos rinka.

„Projektas atitinka žiedinės ekonomikos principus. Lietuvoje net niekas tiksliai nežino, kiek yra parduodama tepalų ir įvairių alyvų. Vienose šaltiniuose minima 40 tūkst. t, kituose – 20 tūkst. t. Dėl surinkimo situacija prasta, panaudotų alyvų surenkama tik 4-5 tūkst. t. O mes galime paimti ir 20 tūkst. t. Panaudotus tepalus perdirbame. Iš 4 litrų panaudotos alyvos gaunami 3 litrai bazių, kurios vėl sumaišomos su tam tikrais priedais ir gali būti naudojamos. Šalutiniai produktai vėlgi yra panaudojami, niekas į aplinką nepakliūva“, – užtikrino UAB „HILL Group vykdomasis direktorius V. Burneika.

Priviliojo uostas

Kodėl projektą numatoma įgyvendinti Klaipėdos rajone? „Pirmiausia – uostas. Transporto sudedamoji yra svarbi. Be to, mums reikalinga ir šalia einanti geležinkelio linija. Dėl to daug sklypų buvo atmesta“, – kriterijus paaiškino V. Burneika. Paprašytas įvardinti konkrečią numatytą vietą rajone atsakė, jog vienas iš potencialių sklypų yra prie Mickų (tarp Šilutės plento ir geležinkelio), Priekulės seniūnijoje. Tačiau galutinio sprendimo dar nėra, šiuo metu yra skaičiuojami komunikacijų įvedimo kaštai.

Gamyklai, V. Burneikos teigimu, nebus reikalinga sanitarinė zona, tačiau privalomai bus atliktos visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Kad nekiltų nepagrįstų baimių, nesklistų iš piršto laužti gandai, susitikimai su gyventojais esą jau vykdomi, bendraujama ir su Priekulės seniūnija. „Kiek bendravome su žmonėmis, jų nuomonės gana teigiamos, džiaugėsi, kad bus darbo vietų. O jų tikrai bus“, – užtikrino V. Burneika.

Šiuo metu, anot UAB „HILL Group“ vykdomojo direktoriaus, laukiama ir Vyriausybės pažadų tesėjimo, mokesčių įstatymo pataisų, kurios numatytų pelno mokesčių lengvatas 20-iai metų stambioms investicijoms, t. y. investuojantiesiems per 30 mln. Eur ir sukūrus per 200 darbo vietų.

Bendradarbiavimo memorandumas

Tarybos nariams pasiūlyta pavesti Administracijos direktoriui Artūrui Bogdanovui pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą su UAB „HILL Group“. Memorandumo tekstą vietos politikai išvydo tik posėdžio dieną, dėl to kai kurie neslėpė nepasitenkinimo. Nors meras Bronius Markauskas teigė, kad verslui svarbi kiekviena diena, be to, memorandumas – tarsi geros valios pareiškimas, jokių finansinių įsipareigojimų nėra, tačiau Kontrolės komiteto pirmininkas Raimondas Simonavičius ragino neskubėti. Juolab kad paruošto memorandumo kai kurie punktai buvo abstraktūs, pasigesta konkretumo. Memorandumą šiek tiek patikslinus, bendrai pritarta jo pasirašymui.

„Investicijos kaip vanduo: bėga ten, kur joms lengviau atitekėti. Jei mes pradėsime tvenkti, sudarinėti kliūtis, tai vanduo gali nutekėti ir kitu keliu“, – replikavo Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas Macijauskas. „Kažkada Kretinga prieštaravo „Masterfoods“ atėjimui, tačiau Klaipėdos rajono mero pareigas tuomet ėjęs Česlovas Banevičius įtikino rajono Tarybą atverti duris UAB „Mars Lietuva“. Dabar dėl to džiaugiamės. Dabar vėlgi ateina investuotojas, tad nestabdykime, juolab kad žmonės žiūri palankiai“, – teigė Tarybos narys Alfredas Šiaulys. „Norint kelią nueiti, reikia žengti pirmą žingsnį. Tai leiskime jį žengt“, – apibendrino Tarybos narys Jonas Dromantas.

Agnė ADOMAITĖ


Taip pat skaitykite:

J. Ruškys: Gargžduose teritorijos planuojamos kompleksiškai
Nei panešti, nei pavežti
Brangiuose laukuose pernykštės kanapės įžiebė pasipiktinimą
Lietuvos čempionate – gargždiškės triumfas
Sulčių spaudėjai dar neįsibėgėjo
Nauji įpročiai – dėl visų gerovės
Tiesioginių išmokų prognozės: kas laukia ūkininkų
Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį
Choro „Aukuras“ programoje – Baltijos šalių šiuolaikinių kūrėjų muzika

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Grybai vertesni nei rinkimai?

Grybautojų tema rugsėjo dienomis akivaizdžiai…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook