Korekciniai akiniai – kada jų prireikia?
Nemaža dalis žmonių susiduria su akių perštėjimu. Deja, vien nemaloniu jausmu problema nesibaigia. Jeigu žiūrėdami pro langą arba į televizoriaus ekraną pastebite, kad vaizdas ne toks ryškus, koks turėtų būti, tai ženklas, kad akims reikia pagalbos – korekcinių akinių. Norint vėl geriau matyti, gali užtekti nueiti į optiką, kurioje patikrintų jūsų akis ir patartų, kokio stiprumo korekciniai akiniai jums tinkamiausi. Bet visgi kas nutinka mūsų akims, kai nematome aiškiai ir kada derėtų sunerimti?
Kaip matome pasaulį?
Mes matome todėl, kad atsimušanti nuo daiktų šviesa, surenkama mūsų akies obuolio gale esančioje tinklainėje. Viskas, ką matome, virsta nerviniu impulsu, kuris nusiunčiamas į smegenis. Kadangi šviesa turi tiksliai pataikyti į tinklainę – lęšiukas padeda ją nukreipti. Tačiau kas nutinka, jei lęšiukas nukreipia spindulius neteisingai? Jei spinduliai išgaubiami taip, kad nebegali pasiekti tinklainės – turite trumparegystę ir prasčiau matote tolimus vaizdus. Jeigu spinduliai fokusuojami už tinklainės – turite toliaregystę ir prasčiau matote iš arti, o kartais problema būna netgi žiūrint į tolį. Tiesa, įtakos fokusavimui turi ir akies obuolio ilgis. Jei šis yra per ilgas, turite trumparegystę, jei per trumpas – toliaregystę.
Kaip tokias sudėtingas problemas įveikiame korekcinių akinių pagalba? Jų stiklai, pagal jūsų akių poreikius, tinkamai išgaubia spindulius taip, kad šie pataiko į tinklainę, ir matomas vaizdas būna ryškus. Nors sklando mitas, kad akiniai gali pakenkti regai, bijoti tikrai nevertėtų. Tinkamai parinkti akiniai paprasčiausiai leidžia akims lengviau įžiūrėti tai, ką norite pamatyti jų nevargindami.
Kaip išsivysto trumparegystė ir toliaregystė?
Trumparegystė paveldima, todėl jeigu bent vienas iš tėvų turi trumparegystę, ją gali turėti ir vaikas. Žinoma, tam turi įtakos ir aplinka – jeigu dažnai būnate prieblandoje ir norint įžiūrėti daiktus tenka prie jų labiau priartėti, galite pastebėti vis labiau silpnėjančią savo regą. Bet koks intensyvus darbas iš arti, pavyzdžiui, jei ilgai skaitote ar rašote, priverčia akis įsitempti, todėl svarbu nepamiršti nuolat ilsinti akis, ne tik nešioti jums tinkamus korekcinius akinius, bet ir atlikti įvairius akių mankštos pratimus.
Kita vertus, kai gimstame – visi turime toliaregystę, bet ši dažniausiai dingsta, nes akys auga ir galiausiai šviesos spinduliai pataiko tiesiai į tinklainę. Įprastai toliaregystė nekelia problemų, nes vaikai sugeba matyti tiek tolimus, tiek artimus daiktus, bet jeigu ji per stipri – reikalingi korekciniai akiniai, kurie padės akims vystytis teisingai. Kitokia toliaregystė pasireiškia senatvėje, nes šiuo atveju akies lęšiukas praranda elastingumą ir nesugeba teisingai nukreipti šviesos spindulių. O jeigu visą gyvenimą turite trumparegystę, gali tekti pastebėti, kad kiek geriau pradėjote matyti į tolį. Deja, bet trumparegystė taip neišsigydo ir reikalingos korekcinės priemonės.
Kas nutinka, jei nieko nedarome prastėjant regai?
Prastai matydami patiriame kasdienius nepatogumus net ir atlikdami paprastus darbus: norėdami įžiūrėti, kas parašyta elektroniniame laiške, gali tekti prikišti nosį arti ekrano, o kiek toliau esantys kelio ženklai taip pat bus sunkiai matomi, kol neprivažiuosite prie jų arčiau. Taigi, jausitės ne tik nekomfortiškai, bet ir nesaugiai. Be to, prastas matymas vargina akis, tad perštinčios akys ir vis dažnėjantys galvos skausmai gali tapti kasdienybe. Ignoruodami mažą problemą jai leisite stiprėti ir galiausiai susidursite su išties rimtomis. Tam, kad sumažintumėte šias rizikas, reikia dėvėti jums tinkamus korekcinius akinius ir sekti gydytojo nurodymus.
Ar reikia saugoti akis nuo ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos?
Jeigu vakare ar net nakties metu nemažai laiko praleidžiate prie telefono ar kompiuterio ekranų, o juos padėjus į šalį užmigti darosi sudėtinga, šią problemą sukelia ekranuose skleidžiama mėlyna spalva. Įprastai mes pripratę saulės šviesą matyti tik dieną, tad prieš miegą žaisdami ar žiūrėdami naujienas telefonuose ar kompiuteriuose išmušame savo vidinį laikrodį iš vėžių. Ekranai priverčia šviesą matyti daug ilgiau, nei turėtume. Taip klaidinate smegenis, ir jos neleidžia jums lengvai užmigti. Apskritai mėlyna šviesa neigiamai veikia akis – gali sukelti kompiuterinio regos sutrikimo sindromą (CVS), akių sausumą bei patempimą.
Čia pagelbėti gali akiniai su specialiomis stiklų dangomis, kurios blokuoja būtent mėlyną šviesą. Dažnai tokia danga mažina ir nepageidaujamus atspindžius, kurie apsunkina matymą. Tiek korekciniai akiniai, tiek akiniai be dioptrijų, kitaip vadinami – „darbui kompiuteriu“, gali turėti šią dangą, todėl juos nešioti gali ir gerai matantys žmonės.
Pabaigai
Kiekvienas norime aiškiai matyti mus supantį pasaulį. Deja, bet trumparegystė ir toliaregystė ar kitos su rega susijusios problemos gali tai stipriai apsunkinti. Dažniausiai neryškiai matomą vaizdą pagerinti gali padėti tinkamai parinkti korekciniai akiniai, o teisingai rūpinantis savo akimis, mažėja tikimybė sulaukti rimtesnių problemų. Taigi, nepraleiskite gražiausių gyvenimo akimirkų dėl prasto matymo – tinkamai pasirūpinkite savo akimis, jei to nedarėte iki šio.
