Konfliktinė situacija

Poilsiavietėje „Žilvitis“ gali atsirasti privačių statinių

Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba apskundė teismui Savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 11 d. sprendimą, sudariusį galimybes privatiems asmenims statyti pastatus moksleivių poilsio stovyklos „Žilvitis“ teritorijoje ir 2006 m. kovo 30 d. sprendimą, kuriuo Taryba paliko jį galioti. Praėjusį antradienį posėdžiavęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas jo nepanaikino. Vyriausybės atstovo tarnyba žada sprendimą apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui arba kreiptis į prokurorus.

Jei šie žingsniai nepadės, 68 arų ploto „Žilvičio“ teritorijos dalyje gali išaugti privati poilsiavietė.

Statybas „laimino“ Taryba

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2000 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos nuomojamo žemės sklypo (moksleivių poilsiavietės „Žilvitis“), esančio Karklės kaime, detaliojo plano patvirtinimo“. Šiuo planu sklypo subnuomininkui UAB „Gintarinė mūza“ sudarytos galimybės moksleivių poilsiavietės teritorijoje statyti poilsiui skirtus namelius, viešbutį ir kitus naujus statinius, rekonstruoti esamus. Per šešerius metus nuo plano patvirtinimo sklype neišdygo nė vienas pastatas, nes Apskrities viršininko administracija neleido privačiai įmonei statyti pastatus nuomojamoje žemėje. Kol nebuvo patvirtintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, bendrovės ieškinio leisti pradėti statybas nenagrinėjo ir teismai. Patvirtinus minėtą planą, pradėta ieškoti galimybių statyboms pradėti. Tam kelią užkirsti ėmėsi Klaipėdos apskrities Vyriausybės atstovo tarnyba.

Nepakluso reikalavimui

Šiemet vasario mėnesį Savivaldybės taryba sulaukė Klaipėdos apskrities Vyriausybės atstovo tarnybos teikimo panaikinti minėtą sprendimą, kaip prieštaraujantį saugomų teritorijų įstatymui, kurio nuostatos neleidžia etnografinio draustinio teritorijoje statyti stacionarias poilsio įstaigas. Kovo 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai, deklaruodami, jog gina vaikų poilsiavietės „Žilvitis“ interesus, paliko galioti detalųjį planą.

Po posėdžio nė vienas „Bangos“ korespondentės kalbintas Tarybos narys negalėjo paaiškinti, kokie motyvai lėmė sudaryti galimybes privačiai įmonei įsikurti stovyklos teritorijoje. Itin susirūpinęs dėl moksleivių poilsiaviečių pajūryje mažėjimo Švietimo kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Albinas Klizas teigė, jog įsiklausė į posėdyje dalyvavusio sklypo savininko atstovo – Žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininko A.Gedgaudo ir stovyklos direktoriaus B. Kalvaičio nuomonę. Šie pareigūnai posėdyje prašė nenaikinti sprendimo, motyvuodami, kad moksleivių poilsiavietei bus pastatyti modernūs poilsio nameliai, viešbutis vaikų aplankyti atvykstantiems tėvams. Neužsiminta, kad privati įmonė savo pastatus norės eksploatuoti pelningai. Pamiršo Tarybos nariai, kad poilsiavietėje ilsisi nemažai vaikų iš socialiai remtinų ir socialinės rizikos šeimų, kuriems kelialapius nuperka valstybės institucijos bei savivaldybės. Akcentuodamas, kad profsąjungos ryja viena kitą ir nežinia katra katrą praris, liberalcentristas Tarybos narys A. Liaudanskis siūlė palikti planą, nes kitaip stovykloje nežinia, kas gali atsirasti. Posėdyje dalyvavę kai kurie Savivaldybės administracijos tarnautojai taip pat prisipažino nesupratę Tarybos sprendimo motyvų.

Klaipėdos apskrities Vyriausybės atstovo tarnybos teikimu ši kreipėsi į teismą.

Teismas sprendimo nepanaikino

Praėjusį antradienį posėdžiavęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepanaikino minėto sprendimo ir nutraukė bylą. Teismo nutartis dar neįsiteisėjusi, šalys jos neturi ir sprendimo komentuoti neskuba. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Jasas supažindino „Bangos“ korespondentę su Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje nagrinėjama analogiška situacija. Joje teigiama, kad ginčijamas sprendimas dėl detaliojo plano, remiantis paskelbta administracinių teismų praktika, laikomas individualaus pobūdžio teisės aktu. Todėl Vyriausybės atstovo institucija neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą. Be to, tarp pareiškėjo (Vyriausybės atstovo) ir atsakovo (rajono Savivaldybės) nebuvo kilęs administracinis ginčas. Pagal šį išaiškinimą Vyriausybės atstovo tarnyba, vadovaudamasi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu, neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad rajono Savivaldybės taryba panaikintų šį sprendimą. Išeitų, kad Taryba, nors svarstant klausimą nežinojo administracinių teismų praktikos niuansų, pasielgė teisingai. Vyriausybės atstovo tarnyba mano kitaip.

Vyriausybės atstovė nenusileis

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskričiai Kristina Vintilaitė „Bangos“ korespondentei paaiškino, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą apskųs Vyriausiajam administraciniam teismui. „Kiekvieno detaliojo plano bylos aplinkybės yra skirtingos. Nagrinėjamu atveju žemė yra valstybės, suinteresuota įmonė – subnuomininkė, kuriai pagal pasirašytą seną, neatitinkančią detaliojo plano ribų subnuomos sutartį, nesuteikta teisė ją tvarkyti. Etnografiniame draustinyje naujos statybos draudžiamos, tad manau, kad Vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs šias aplinkybes, panaikins detalųjį planą“. Jei teismas to nepadarys, K. Vintilaitė planuoja kreiptis į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kad būtų ginamas visuomenės interesas.

Jadvyga SURPLIENĖ