Kol šviečia saulė – reikia taisyti stogus

Pakalbėkime apie Europą, nes tai mūsų namai, o ne „kažkas ten Briuselyje“. Nėra namų be dūmų, bet jie kažkada išsisklaido. Tiesa ta, kad prieš dvejus metus pasigirdusios kalbos apie Europos Sąjungos (ES) egzistencinę krizę buvo ne iš piršto laužtos. Tai sukėlė „Brexit“ – Jungtinės Karalystės traukimasis iš ES, toliau sekė užplūdusi, skelbiama, apie 8 mln. nelegalių migrantų masė, kuri sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. Prasidėjo kariniai konfliktai Sirijoje, Rusijos agresyvūs veiksmai Ukrainoje, ir kai buvo atplėštas Krymas, tai iš esmės pakeitė geopolitinę situaciją.

Negana to, Europą pradėjo purtyti vidiniai „žemės drebėjimai“: populizmo, radikalių idėjų bangos, kurios jau kadaise buvo palaidotos istorijos šiukšlyne. Visa tai sukėlė rūpestį ir dėl Europos šalių saugumo ir stabilumo, solidarumo, nes tam nebuvo pasiruošta. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, visa ta situacija galėjo rimtai sukrėsti valstybių politinius pamatus, bet taip neįvyko.

Europa tvarkosi. Per kelerius metus, nepaisant Kremliaus trukdymų, sugebėta įvesti bevizį režimą Ukrainos, Gruzijos, Moldovos piliečiams, stengiamasi padėti šioms šalims atsistoti ant kojų suteikiant milijonų eurų paramą. Teigiama, jog jau suvaldyta ir nelegalių migrantų krizė: per sunkias tarpvalstybines derybas, taip pat ir su Turkija, metant didžiules lėšas būtiniems bendrų problemų sprendimo svertams sukurti, tokiems kaip Europos pakrančių ir sienų apsaugos tarnyba. Europos Komisijos duomenimis, pabėgėlių srautą pavyko sumažinti 98 proc. Pavyzdžiui, 2015 m., spalį per dieną į ES šalis atvykdavo 10 tūkst. nelegalų, dabar – 50–80.

Viduržemio jūroje buvo aktyviai kovojama su nelegaliu verslu gabenant žmones, kartu gelbėjant ir jų gyvybes – per dvejus metus išgelbėta 200 tūkst. žmonių nuo paskendimo, nes jūrą bandoma įveikti palaikėmis perpildytomis valtelėmis. Šioje veikloje dalyvavo ir mūsų 24 kariškiai klaipėdiečiai. Jie buvo apdovanoti už šią misiją, nes atviroje jūroje išgelbėjo 1 200 žmonių. Tačiau Briuselio koridoriuose kalbama apie tai, jog krizė dėl pabėgėlių įveikta ne visam laikui, atsipalaiduoti negalima, nes etninių ir kitų karinių konfliktų gali būti ir ateityje. Sirija tebekraujuoja lyg atvira žaizda: sirai pabėgo iš savo sugriautos šalies ne tik į Europą, bet ir apgulė aplinkines arabų valstybes, kurias taip pat užgriuvo milijoninės pabėgėlių masės problemos.

Populizmas yra didelė grėsmė, tačiau pernai rinkimai parodė, kad Europai suteikiamas antras šansas: nugalėjo proeuropietiškos jėgos, nepaisant sudėtingų politinių kampanijų atskirose valstybėse. Ateina nauji lyderiai, kurie nori keisti situaciją, stiprinti Europą. Yra ir daugiau gerų naujienų. Skelbiama, jog pirmą kartą per 10 metų Europos ekonomika pagaliau auga, atsikračiusi buvusios globalios krizės padarinių, kyla investicijos, plečiasi prekyba, mažėja nedarbas ir kt. Ne išimtis ir Lietuvos ekonomika, vis labiau sukanti modernių technologijų link.

Tačiau ant laurų nemiegama. Europos Sąjungos institucijose sklando perkeltinės prasmės posakis: kol šviečia saulė – reikia taisyti stogus. Būtina pasiruošti realioms XXI amžiaus grėsmėms: pavyzdžiui, sukurti greitojo kibernetinio reagavimo komandas, kad jos užkirstų kelią teroristams, galintiems užblokuoti bankus, elektrines, t. y. paralyžiuoti kurios nors valstybės darbą. Ir ne vien tik Rusijos kibernetinių antpuolių reikia saugotis... Bendrai gynybai ir saugumui ES šiuo metu skiria 500 mln. eurų, planuojama skirti iki 5 mlrd. eurų. Tai pirmas toks bandymas Europos istorijoje – saugotis bendrai. Kiek tos investicijos kainuos Lietuvai? Kol kas vienam lietuviui ES biudžetas per metus kainuoja ne daugiau negu kapučino kavos puodelis, o grąža keleriopai didesnė.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Šaltas dušas

Jei būtų rengiami nepopuliariausios ministerijos rinkimai, ko gero, čempionės titulą iškovotų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pirmąjį nokautą kai kurie tėvai…

Plačiau »

Agnė ADOMAITĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar naudojatės Gargžduose „CityBee“ paslaugomis?