„Kas pamatys pirmas…“
Gargždai, Klaipėda, Šiauliai, Kaunas, Vilnius, Varšuva, Torūnė, Gdanskas, Malborkas – šių miestų link rugsėjo 30 dieną pasklido Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos moksleiviai ir mokytojai. Penktokai su auklėtoja Daiva žvalgėsi po Veiviržėnų apylinkes, o po to su tais moksleiviais, kurie niekur neišvyko, dalyvavo Kultūros centre edukaciniame užsiėmime apie filmų kūrimą „Filmo kūrimo specifika – nuo idėjos iki rezultato“ ir susitiko su įdomiais, šmaikščiais aktoriais Valda Bičkute ir Ramūnu Cicėnu, kurie papasakojo apie vaidybos meną.
Gausus mažiausiųjų būrys (53 pradinukai) ir jų mokytojos lankėsi Gargždų mieste, parke, kur gėrėjosi kraštovaizdžiu, bandė atpažinti medžius, žaidė šachmatais, o kelionę baigė Klaipėdos mini zoologijos sode.
8a klasė su auklėtoja Zofija vyko į Vilnių, buvo Televizijos bokšte, pasigrožėjo Vilniaus vaizdais. Po to planetariume klausėsi paskaitos apie žvaigždes ir planetas. Lankėsi Valdovų rūmuose, kuriuose gidė supažindino su ekspozicijomis, papasakojo įdomių istorinių momentų. Vakare keliauninkai pramogavo „Vischy“ vandens parke.
Kupina įspūdžių ir veiklos buvo šeštokų ir jų auklėtojos Dianos Vepštienės diena. Jie tikrai turėjo ką papasakoti. Tad ir mes žvilgterėkime, kaip jiems sekėsi.
„Aš pasiūliau žaidimą „Kas pirmas pamatys…“ O pamatyti reikėjo skrendančią varną, policijos automobilį, kapines, raudoną mašiną ir kt. Kiekviena „žvitrioji akelė“ gavo saldžią dovanėlę. Važiuodami smagiai leidome laiką, netylėjome, traukėme dainas, o puikiausiai ir mūsų lūpose skambėjo „Juoda orchidėja“.
Dar prieš aštuonias negalėjome atsistebėti kryžių gausa ir įvairove ant Kryžių kalno. Vaikštant pradėjo kristi šilti lietaus lašai lyg pašventinimo ženklas. Berniukai padėjo per technologijų pamokas pagamintus savo rankų darbo kryželius.
Toliau dundėjome į Geležinkelio muziejų. Čia mūsų laukė traukinio vagonai, muziejus su senovine geležinkelio atributika. Pasinaudojome senoviniu bilietų žymėjimo aparatu, kad nenubaustų kontrolė.
Trečioji stotelė buvo Katinų muziejus. Čia aplankėme gyvąjį kampelį ir pamatėme nemažai egzotinių gyvūnų: krokodilų, pitonų ir kt. Beje, koks katinų muziejus be katinų? Ten buvo be galo daug kačių figūrėlių ir trys gyvi katinai.
Paskui aplankėme didžiulę ir modernią Šiaulių universiteto biblioteką. Čia pamatėme didžiausią ir seniausią knygą. Lankėmės knygų saugykloje. Grožėjomės centų kambariu, kūrėme muziką. Mus supažindino su kompiuterine įranga, kuri reikalinga neįgaliems studentams mokytis.
Įdomiausia stotelė Šiauliuose buvo saldainių fabrikas „Rūta“. Pasėdėję po kakavmedžiu, susipažinę su šokolado rūšimis, keliavome gaminti šokolado, darėme širdžiai mielus saldainiukus. Paragavę įvairių šokolado rūšių, nusprendėme ateityje rinktis juodąjį.
Pasaldinę gyvenimą, aplankėme Saulės laikrodžio aikštę, energetinį labirintą ir pasilabinome su „Geležine lape“.
Išvažiavę iš Šiaulių, pasukome Naisių link. Ten grožėjomės nuostabiu kraštovaizdžiu. Žvalgėmės, gal pamatysime „Naisių vasaros“ herojus. Deja, nepavyko, bet atkreipėme dėmesį į tvenkinį ir „besirangančias gyvates“, parodėme savo jaunatvišką polėkį: kas bėgte pasileido nuo kalno, kas ridenosi lyg maišai.
Gerokai aptemus pajudėjome namų link. „Mūsų ekskursija buvo labai įdomi ir turininga ne tik tuo, kad daug sužinojome, pamatėme, praplėtėme savo akiratį, bet ir tuo, kad kartu keliavo ir džiaugėsi mūsų mamos“, – smagios kelionės įspūdžiais dalijosi klasės vadovė Diana.
Aukštesniųjų klasių mokiniai taip pat turi kuo pasidžiaugti: jie vyko į trijų dienų kelionę „Didingoji Lenkija“. Truputėlį nerimavome dėl kelionės autobusu po Lenkiją. Bet esam labai dėkingi kelionių organizatoriams „Grūda“ už saugumą, operatyvumą, organizuotumą: autobusas puikus, vairuotojai kantrūs, o gidė – ne tik savo dalyko žinovė, bet ir jaunimo poreikius puikiai suprantanti. Ekskursiją pradėjome Lenkijos sostinėje Varšuvoje – kontrastų mieste, dar vadinamame „miestu feniksu“. Aplankėme Lenkijos gotikos perlą Torūnę, kur pavaikščiojome Mikalojaus Koperniko pėdsakais. Šalia Torūnės užėjome į modernią katedrą, dar neįtrauktą į lankytinų objektų sąrašą, kuri pastatyta popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagei atminti. Savo nuostabia architektūra ekskursantus pritrenkė Gdansko senamiestis (tai laisvės miestas, lenkų nepriklausomybės lopšys). Eilėraštyje „Eina garsas“ Maironis rašė: „Daug kryžiuočių nuo Malburgo / rengias mus terioti.“ Ekskursiją po „Didingąją Lenkiją“ ir baigėme Malborke – buvusioje kryžiuočių sostinėje. Tris valandas, vedžiojami audiogido, vaikščiojome po vieną didžiausių ir geriausiai išlikusių viduramžių gynybinės architektūros pavyzdžių – Malborko pilį. Geras oras ir auksinio rudens nuspalvintas kraštovaizdis lydėjo mus ekskursijos metu. ,,Ištuštinę kišenes“, t. y. prisipirkę lauktuvių (o Lenkijoj juk viskas pigiau!) laimingai grįžome namo.
Nori pamatyti, sužinoti, patirti – keliauk! Taip ir norisi paklausti: ,,Kas pamatys pirmas?“ arba sušukti: „Pamatyk pirmas!“
Ekskursantė – III gimnazistų klasės auklėtoja Irena JUCIUVIENĖ
