Kaime brangiai atnaujinami kultūros pastatai ir jų aplinka
Renovuoto pastato aplinka baisi, tačiau ar verta čia investuoti kosminę sumą – 312 tūkst. eurų?
Tuštėjant troboms, kas intensyviai besinaudos šiomis gėrybėmis?
Vienas po kito rajone tvarkomi „kultūrnamiai“: Žadeikiai, Dovilai, jau išblizginti Girkaliai, ruošiamas projektas Endriejavui… Į kaimą metamos milžiniškos lėšos ne tik pastatams, bet ir jų aplinkai. 312 tūkst. eurų investicija į 46 arų darželio plotą – daug ar mažai? Kas kaime tuštėjant troboms bepasinaudos visomis tomis gėrybėmis? Gi Gargždų kultūros centras lyg koks apipešiotas balandis ilgus metus laukia savo eilės, pavydžiai stebėdamas puošnias plunksnas kedenančius kaimo brolius.
Remontai užsitęsė trejus metus
Liepą tikimąsi pagaliau užbaigti nuo 2014 m. vykstančio buvusio Žadeikių vaikų darželio remonto darbus. Pinigus beveik lygiomis dalimis skyrė rajono Savivaldybė ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF), atseikėjęs lėšų iš klimato kaitos specialiosios programos.
Trečiadienį su Savivaldybės specialistų komanda, vadovaujama mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, išsiruošėme apžiūrėti Žadeikių. Šį objektą kuruojanti Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Sarulienė papasakojo, kad pirmajame darbų etape buvo skirta 190, 6 tūkst. eurų (iš jų 151,6 tūkst. eurų – LAAIF, kita dalis – iš rajono biudžeto), antrajame etape – 108,7 tūkst. eurų jau vien iš biudžeto. Pasak R. Sarulienės, dar po metų reikės už 1700 eurų nupirkti anglies dvideginio išmetimo į aplinką tyrimą, ar LAAIF investicijos Žadeikiuose tikrai pasiteisino. Šiuo metu visi modernizavimo darbai jau atlikti: apšiltintos sienos, sutvarkytas stogas, sudėtos naujos grindys su šildymo sistema, pakeisti langai ir durys, įrengtas granulių katilas su automatine pakura ir kt.
Be trukdžių Žadeikiuose visgi neapsieita: teko iš naujo rengti projektą, nes pirminiame variante beveik 500 kv. m pastate buvo suprojektuotas tik vienas tualetas (!), o tai, žinoma, netilpo į jokias higienos normas. Savivaldybei teko viską stabdyti, ir iš naujo pirkti projektavimo paslaugas. Rangos darbams taip pat buvo skelbti du viešųjų pirkimų konkursai, nes pirmoji rangovų įmonė bankrutavo.
„Auksinis“ kiemo projektas
Būsimo kultūros centro dabar nepuošia aplinka, kurioje – aplūžusios pavėsinės, krūmynų džiunglės, sutrupėjęs, išdaužytas asfaltas kieme. Tačiau nustebino planuojamos investicijos vos į 46 arų buvusio darželio aplinką.
Projektavimo įmonė „Krašto projektai ir partneriai“ parengė viešosios infrastruktūros sutvarkymo projektą, kurio vertė net 312 tūkst. eurų. „Tai tik skaičiuojamoji darbų vertė, kuri po konkursų paprastai nukrenta. Lėšos darbams dar nėra skirtos“, – pabrėžė R. Sarulienė.
Beje, Žadeikių „dvynio“ – tokio pat ploto suremontuoto Kvietinių darželio aplinkai sutvarkyti pakako 73,5 tūkst. eurų su visa technine priežiūra. Tačiau tai esą nelygintini dalykai, nes Kvietiniuose daugiau vejos, ne asfalto, o vaikiškos žaidimo aikštelės, takeliai, kita įranga kainuoja pigiau.
Esą Jono Lankučio viešoji biblioteka, Veiviržėnų kultūros centras, įkurdinsiantys savo filialus Žadeikiuose, taip pat šio kaimo bendruomenės centras – dėl aplinkos sutvarkymo išreiškė būtent tokius norus, o projektuotojai juos išpildė.
Viena patalpa bus skirta ir koplyčiai. Projekte – 2 automobilių stovėjimo aikštelės, viena jų – už teritorijos ribų, krepšinio, vaikų žaidimo aikštelės su įranga, 100 vietų žiūrovų zona su scena, nauji želdynai, atnaujinti takeliai, apšvietimas, tvora ir kita.
Pasigedo šeimininkiško požiūrio
Mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė teigė, jog gal suma Žadeikių kultūros centro aplinkos tvarkymui didelė, bet aplinką būtina tvarkyti, nes viskas labai susidėvėję. „Gal ir ne viską iš karto reikia daryti, atsižvelgiant į turimas lėšas, keliais etapais. Žadeikiuose tai pirmas modernizuojamas pastatas. Tačiau visgi pasigendu ir šeimininkiško patalpų naudotojų požiūrio. Štai pamatai žolėmis apžėlę, negi sunku išsiravėti? O gal trinkelės nekokybiškai sudėtos, kad tarpuose augalai? Nors dar vyksta remontai, jau dabar reikėtų planuoti, kaip pasipuošti, savo jėgomis susitvarkyti, talką pasidaryti, kad per atidarymą tokia apleista aplinka akių nebadytų. Įstaigų, kurios čia įsikurs, vadovai turi būti nuolat judesyje, dažnai čia lankytis, žiūrėti, kaip geriau įsikurti“, – sakė R. Cirtautaitė. Anot vicemerės, Žadeikių pastato aplinkos tvarkymo projektas parengtas neseniai, o lėšų galima tikėtis tik ateinančiais metais po ilgų viešųjų pirkimų procedūrų.
Įkurtuvėms kibs tvarkytis
Vienas pagindinių naujo centro šeimininkų – Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas teigė dažnai Žadeikiuose su ūkvedžiu apsilankantis. „Yra įvairių reikalų. Štai mano prašymu šviestuvus perdarė, kad šviesa kristų tarp knygų lentynų, o ne į jas. Skirti pinigai baldams, juos dabar gamina pagal mūsų užsakymą. Nupirksime 5 stalus kompiuteriams, tikimės pritraukti jaunimą į biblioteką. Įrengsime atskirą ekspoziciją Ablingos įvykiams atminti, gal sudomins atvykstančius į šią vietą. Kai pastatą priduos, tada aplinką tvarkysime, nes kol vyksta remonto darbai, statybininkai neleidžia vaikščioti aplink, nes nesaugu“, – pasakojo J. Gutauskas.
Direktoriaus manymu, į aplinką sukišti tiek daug pinigų būtų neprotinga. „Nežinia, kas tą krepšinį Žadeikiuose taip aktyviai ir gausiai žaistų? Kad užpildytum tas „estradas“, reiktų žmonių iš Endriejavo ar Antkopčio atsivežti. Užtektų vaikų žaidimų aikštelės, geros malkinės kurui laikyti, dar medžius pagenėti, gėlių pasodinti, takus aptvarkyti“, – savo nuomonę išsakė bibliotekos vadovas. Pasak J. Gutausko, būtų smagu įkurtuves atšvęsti bent jau rugsėjo pabaigoje.
Panašias viltis audžia ir Veiviržėnų kultūros centro, kurio filialas įsikurs atnaujintose patalpose, direktorė Laura Netalimova. „Kibsime visi ir susitvarkysime. Bus visiems gražu, patogu, naudinga. Manau, kad kelios kultūros įstaigos vienoje vietoje turėtų tapti traukos centru, nes kartu planuosime renginius, o sąlygos dabar bus geros, turėsime ir salę. Patalpos tikrai nebus tuščios“, – optimistiškai tikino L. Netalimova.
Žadeikiuose veikia humoro grupė „Gryčia“, vadovaujama teatro režisierės Eugenijos Selskienės, kuri esą neišsiskirstė net vykstant remontams.
Tuštėdami tikisi atgimimo
Skaitytojų neišbarstė ir bibliotekininkė Vida Padleckienė, bibliotekėlę įkurdinusi savo namų svetainėje. Beveik trejus metus žadeikiškiai mina pas ją taką skaityti knygų, spaudos, pasinaudoti internetu. Ypač mėgsta užsukti vaikai. V. Padleckienė nuo 2011 m. yra ir Žadeikių bendruomenės centro pirmininkė. Anot jos, netekusi patalpų, bendruomenė per tą laiko aptrupėjo, nebesusirenka, nors pradžioje veikusi aktyviai. „Dabar esame koks 50 žmonių. Kaimas sensta, tuštėja, o naujakuriai, kurių vienas kitas, kol kas į bendruomenės gyvenimą neįsilieja. Į senąjį „kultūrnamį“ neiname, nes yra avarinės būklės, per kiaurą stogą vanduo bėga laidais. Buvo kalbų, kad privatizuos tą pastatą, gal sporto salę darys, bet taip ir liko“, – pasakojo žadeikiškė. Ji tikisi, kad kaimo gyvenimas išties pagyvės atsiradus moderniam kultūros centrui. „Liepos 6 d. ant Žvaginių piliakalnio susirinkome gal 200 žmonių iš visos Endriejavo seniūnijos giedoti „Tautišką giesmę“. Buvo smagu, kad ir mes, žadeikiškiai, dalyvaujame“, – sakė V. Padleckienė.
Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė apgailestavo, jog seniūnijos kaimuose akivaizdžiai pastebima senėjimo ir sodybų tuštėjimo tendencija: „Tikslių duomenų neturiu, bet dabar Žadeikiuose gyvena tik apie 250 žmonių.“
Jolanta BENIUŠYTĖ
Autorės nuotr.
