Įvykis
Gargždus architektai nukėlė į ateitį
Klaipėdos rajono centro – Gargždų miesto – daugiabučių gyventojai supažindinti su vizija, kaip jų miestas galėtų atrodyti modernizavus daugiabučių kvartalus. Prieš kurį laiką Savivaldybės administracija ėmėsi iniciatyvos sukurti esamų daugiabučių modernizavimo koncepciją, kurią parengti patikėjo jauniems ir idėjų nestokojantiems architektams bei dizaineriams. Surengtose architektų kūrybinėse dirbtuvėse jaunimas pristatė keturis skirtingus Gargždų scenarijus ateičiai.
Nori išbudinti miestą
Gargždų mieste daugiabučiuose gyvena apie 8000 žmonių – tai yra pusė visų miesto gyventojų. Ir nors absoliuti dauguma šių daugiabučių prašosi modernizuojami, šia patirtimi džiaugiasi tik keturi daugiabučiai.
Architektų kūrybinių dirbtuvių tikslas buvo sukurti esančių daugiabučių gyvenamųjų namų grupių modernizavimo koncepciją. Tai viena iš Savivaldybės strateginio veiklos plano 2011–2013 metams Ekonominio konkurencingumo programos priemonių, kuriai buvo skirta 7000 litų. Konkursą šioms dirbtuvėms organizuoti laimėjo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.
Dirbtuvėse dalyvavo keturios architektų ir dizainerių komandos. Savo koncepcijas siūlė jaunimas – dar tik pradedantieji studentai, taip pat savo srityje jau dirbantys specialistai. Kelias dienas jie dirbo apžiūrinėdami Gargždus ir dalijosi įspūdžiais, kaip iš miegamojo rajono Gargždus paversti ryškiu ir savąjį identitetą turinčiu miestu.
Nuo verslo iki daržo lysvių
Surengę komandinių darbų pristatymą autoriai Savivaldybės, miesto bendruomenės ir savo profesijos atstovams pateikė skirtingus požiūrius į daugiabučių modernizavimą, suskirstę miestą į keturis daugiabučių kvartalus.
Grupės SIT atstovai akcentavo, jog Gargždai turėtų atsikratyti miegamojo rajono vardo ir tapti judriais gyvenamaisiais. Komanda gargždiškiams siūlė išnaudoti vidinius daugiabučių kiemus atsižvelgus į gyventojų pomėgius: įrengti sporto aikštelę, parkelį ar net leisti pasodinti daržo lysvę.
Grupė SOME siūlytų gyventi labiausiai jų socialinį statusą ir poreikius atitinkančiame kvartale. Pavyzdžiui, Minijos pašonėje esantis daugiabučių kvartalas būtų skirtas vyresnio amžiaus žmonėms, centras – verslui plėsti, įrengiant kuo daugiau nedidelių krautuvėlių ir pan.
Grupė GVLG didžiausia problema mieste įvardijo automobilių užstatymą. Tačiau vietoje žaliųjų plotų naikinimo komanda numatė galimybę automobilių aikšteles kelti į miesto prieigas ar įrengti įgilintas stovėjimo aikšteles.
VAMA grupės atstovai akcentavo, jog nepakankamas valstybės finansavimas daugiabučiams modernizuoti stabdo šiuos procesus. Architektai ragino ant esamų daugiabučių statyti antstatus, priestatus ar papildomus aukštus, o išlaidas kompensuoti juos pardavus.
Grupių projektus recenzavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros prof. Algis Vyšniūnas šią iniciatyvą vadino pavykusia ir akcentavo, jog modernizacijos procesas turi apimti ne tik pastatų, bet ir gyvenamosios aplinkos pokyčius. Anot jo, dabar beliko imtis darbų ir realizuoti visuomenę tenkinančias idėjas.
Geriausias idėjas tikisi realizuoti
Architektų kūrybinių dirbtuvių idėjos autorius, Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius teigė, jog dirbtuvių rezultatas pateisino lūkesčius. „Mūsų siekiamybė buvo ne gauti atsakymą, kokios spalvos bus renovuotas namas. Juk daugiabučių modernizacija neapsiriboja polistirolo priklijavimu ir pastato nudažymu – tai ir stengėmės akcentuoti. Modernizaciją reikėtų sieti su gyventojų grupių jungimu, bendruomenių kūrimu“, – sakė G. Kasperavičius. Vedėjas įsitikinęs, kad užuot laukus valstybinės paramos galima suvienyti gyventojų, savivaldos bei verslo atstovų jėgas. Tačiau svarbiausia daugiabučių modernizacija sudominti žmones, kad jie jaustųsi savo namų ir kiemo šeimininkais.
Sukurta daugiabučių modernizavimo koncepcija tapo pirmuoju žingsniu realios miesto pertvarkos link. Savivaldybės atstovas G. Kasperavičius patikino, jog artimiausiu metu planuojama rengti individualius susitikimus su daugiabučių gyventojais ir išklausyti jų nuomones, teikti pasiūlymus pastatams modernizuoti. Tikimasi, kad pristačius kūrybinių dirbtuvių rezultatus gyventojai ir patys pareikš norą prisidėti prie savojo miesto augimo.
Gargždų bendruomenės pirmininkas Vytautas Čeledinas sukurtą koncepciją vertino itin optimistiškai: „Gyventojai dažnai skundžiasi, kad Savivaldybė sprendimus priima nepasitarusi, tad kūrybinės dirbtuvės rengtos generuojant specialistų idėjas, jas pateikiant visuomenei. Nereikia skaičiuoti, po kiek laiko Gargždai galėtų virsti tokiu miestu, koks pavaizduotas brėžiniuose. Svarbiausia turėti noro ir suvokti, jog gražindami savo miestą turime bendradarbiauti už tai negaudami jokio „saldainio“, – sakė bendruomenės pirmininkas.
Jolanta VENSKUTĖ
