Iniciatyvos
Regionų kultūra: norėtųsi darnos, o jaučiamasi lyg našta
Seimo narė Agnė Bilotaitė, tęsdama savo puoselėjamą tradiciją praėjusį penktadienį Gargždų kultūros centre surengė Maldos pusryčius. Šiųmečio renginio tema – „Regionų kultūra. Darnaus gyvenimo garantas ar našta valstybei?“ Šie parlamentarės rengiami Maldos pusryčiai Klaipėdos rajone jau penktieji. Juose dalyvavo Kultūros ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės, dvasininkų, spaudos atstovai, kultūros darbuotojai ne tik iš rajono, bet ir regiono.
Jaukią renginio atmosferą kūrė jaunoji akordeonininkė Raminta Lengvinaitė, rašytoja Renata Šerelytė, aktorius Petras Mendeika.
Ne tuščiomis – su padėkomis
Socialinės, verslo, ūkinės, finansinės problemos su rajono vadovais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, verslininkais kartu dalyvaujant ir atitinkamų sričių ministrams buvo aptartos ankstesniais metais vykusiuose parlamentarės A. Bilotaitės organizuojamuose Maldos pusryčiuose.
– Šio susitikimo tema – regionų kultūros dabartis ir perspektyvos. Tenka tik apgailestauti, kad pasikeitė kultūros ministro darbotvarkė, tad nors ir žadėjęs, jis šiandien negalėjo atvykti. Vakarų Lietuvos regiono kultūros darbuotojų diskusiją išklausys ir, manau, ministrui perduos jų mintis, pasiūlymus renginyje dalyvaujantys Kultūros ministerijos atstovai, – įžanginiame žodyje vylėsi Seimo narė.
Kultūros ministerijos Kultūros departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Aleksiejūnas ir ministro patarėja Audronė Misikonienė į susitikimą atvyko ne tuščiomis. Kultūros ministro padėkos raštais jie pagerbė būrį rajono kultūros darbuotojų: L. Kerpienę, M. Mockų, S. Vinciūnienę, V. Padleckienę, B. Oželienę, D. Merkelį, Š. Petruškevičienę, A. Zapalskienę, J. Polekauskienę, D. Bielkauską, G. Bareikį, L. Šepčenko, A. Slušnytę.
Rajoną vertino teigiamai
Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė pakomentavo, kokia yra dabartinė rajono kultūros įstaigų situacija. Ji priminė, kad rajone veikia šeši kultūros centrai su filialais, taip pat Gargždų krašto muziejus, Jono Lankučio viešoji biblioteka su filialais.
Kultūros namuose (centruose) patvirtinti 100,3 etatai, iš jų kultūros darbuotojų – 57 etatai. Rajono muziejuose dirbo 16 darbuotojų, Jono Lankučio bibliotekoje ir jos filialuose – 56. Iš viso 2012 m. rajono kultūros centrai iš Savivaldybės biudžeto gavo 2 mln. 750 tūkst. 825 Lt, iš jų darbo užmokesčiui – 1 mln. 877 tūkst. 615 Lt. Už suteiktas paslaugas gauta pajamų 86 tūkst. 221 Lt, iš fondų, programų ir pan. – 123 tūkst. 195 Lt, iš kitų šaltinių – 50 tūkst. 263 Lt. Kultūros centruose veikia 78 meno mėgėjų kolektyvai, iš jų 38 – vaikų. Meno mėgėjų kolektyvų veikloje dalyvavo 1160 saviveiklininkai. Pernai iš viso suorganizuoti 1012 renginių.
Kultūros darbuotojai, Maldos pusryčiuose pakviesti dalyvauti iš aplinkinių rajonų, diskusijose teigiamai vertinto Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų požiūrį į kultūrą. Deja, to jie pasigendantys savo rajonuose.
Kad neliktų paraštėje
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis akcentavo, kad dėl lėšų stygiaus neįmanoma sutvarkyti ir išlaikyti kultūros materialiojo turto atitinkamame lygmenyje. Kaip pavyzdinį atvejį jis nurodė renovuotą Vėžaičių kultūros centrą. Jo nuomone, pagirtina dabartinio kultūros ministro pozicija, kad kultūros įstaigos būtų tvarkomos iš ES fondų.
„Kultūros darbuotojo darbas vis dar tebėra nuvertintas. Kartais jiems tenka dirbti ištisomis paromis, o veiklos, iniciatyvų rezultatą galbūt pajuntame tik po dešimtmečio. Jau treji metai vyksta diskusijos dėl atlyginimų reformos, bet problema neišspręsta“, – apgailestavo G. Bareikis. Skuodo kultūros centro direktorius, Lietuvos kultūros centrų asociacijos narys Vidmantas Valinskis atkreipė dėmesį į kultūros įstaigų statusų skirtybes, jaunų specialistų motyvacijos stygių, LATGA, AGATA mokesčių naštą. Jis prisiminė ir ganėtinai atsainų anuomečių Kultūros ministerijos vadovų požiūrį į kultūros darbuotojus: nepatinka, važiuokit apelsinų skinti į Ispaniją. Skuodiškio nuomone, įvairių prievolių ministerija nuleidžia ir savivaldybėms – tik lėšų toms funkcijoms vykdyti pamiršta pridėti.
V. Valinskis, Š. Petruškevičienė, kiti kalbėjusieji akcentavo ydingą Kultūros rėmimo fondo požiūrį į regionų kultūros projektų finansavimą.
Diskusijoje su kultūros darbuotojais ministro patarėja A. Misikonienė pripažino, kad prieš dvidešimt metų valstybė neapibrėžė kultūros kaip prioritetinės krypties. „Dabartinė ministerijos vadovybė siekia, kad kultūra neliktų paraštėse“, – tvirtino patarėja.
Vilija BUTKUVIENĖ
