Iniciatyvos

Valstybių sienos gyvūnų ligų nesustabdo

Lapkričio 11-16 dienomis pirmą kartą organizuota Europos veterinarijos savaitė. Pagrindinis uždavinys – pagerinti ir vienodai visose Europos Sąjungos šalyse narėse įgyvendinti viešą informacinę kampaniją apie naminių gyvūnų ir gyvulinės kilmės produktų gabenimą. Sutelkiant dėmesį į trečiosiose šalyse vyraujančias problemas, norima suteikti kuo daugiau informacijos ten keliaujantiems žmonėms ir bendradarbiaujančioms institucijoms.

Apie šios savaitės tikslus ir aktualiausias problemas kalbėjomės su Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku Antanu Bauža.

Grėsmė dėl maisto – bagaže

„Europos veterinarijos savaitė“ pretenduoja tapti kasmetine akcija Europos šalyse, kurios metu būtų akcentuojamos svarbiausios šioje srityje vyraujančios problemos.

Šiuolaikinėje kosmopolitiškoje visuomenėje daugelis žmonių turi galimybę išvykti pailsėti į trečiąsias šalis, tokias kaip Egiptas, Turkija ir pan. Daugėja žmonių, keliaujančių po tolimas egzotiškas šalis, tad didėja galimybė pervežti gyvūnų užkrečiamąsias ligas. Europos Sąjungoje tam yra nustatytos apsaugos priemonės. Jose akcentuojama, kad iš trečiųjų šalių draudžiama įvežti mėsos ir pieno produktus (išskyrus Andorą, Kroatiją, Farerų salas, Grenlandiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, San Mariną ir Šveicariją).

Šiemet skelbti pagrindiniai tikslai, galintys padėti įgyvendinti šią maisto gabenimo kampaniją. Pasak Antano Baužos, visų pirma norima sumažinti nelegaliai įvežamų maisto produktų kiekį, kuriuos keleiviai, atvykstantys iš ne Europos Sąjungos šalių, įsiveža asmeniniame bagaže. Norima informuoti visuomenę apie taisykles dėl maisto produktų įvežimo asmeniniame bagaže, asmeniniuose automobiliuose ar pašto siuntose. Taip pat siekiama gerinti žmonių savimonę ir keisti jų įpročius.

„Nors oro uostuose ir muitinėse nurodoma, jog gyvūninės kilmės produktų vežtis draudžiama, pasitaiko, jog žmonės vežasi blogai arba visiškai termiškai neapdirbtus mėsos produktus, nepasterizuotus pieno gaminius. Dėl to galimi snukio ir nagų ar mėlynojo liežuvio ligų, kiaulių maro, paukščių gripo bei kitokie užkratai. Jei tokių gaminių randama, jie perduodami į oro uosto ar pasienio veterinarijos postą ir sunaikinami“, – informavo A. Bauža.

Europos Sąjungos šalyse maisto įstatymai vienodi, tad tarp pačių valstybių narių keliautojų problemų kyla retai.

Gyvūnų gabenimui – ypatingas dėmesys

„Europos veterinarijos savaitės“ dar vienas tikslas – suteikti informacijos žmonėms, norintiems keliauti su savo augintiniais ar, išsikeliant gyventi į kitą šalį, kartu pasiimti ir juos.

„Gyvūnams įsivežti į kitas šalis yra taikomi labai griežti ES reikalavimai. Jie skirti gabenantiesiems šunis, kates ar šeškus. Gyvūnas būtinai turi būti vakcinuotas nuo pasiutligės. Kai kuriose šalyse net reikalaujama turėti veterinarijos sertifikatą bei būtina atlikti specialius tyrimus, patvirtinančius, kad gyvūnas būtų susidaręs imunitetą nuo pasiutligės ir kitų ligų. Taigi pirmiausia reikia turėti vakcinavimo pasą, kuriame pažymėti skiepai. Taip pat augintinis turi būti identifikuotas – su aiškiai įskaitoma tatuiruote arba poodine mikroschema. Pilietis, norėdamas išsivežti savo naminį gyvūną, turėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į privatų veterinarijos gydytoją, žinodamas, į kurią šalį jis vyks. Ten jam bus pateikta smulki informacija apie konkrečios šalies reikalavimus, atlikti reikalingi tyrimai“, – informavo A. Bauža.

Nemažai problemų kyla gyvūnėlius gabenant į Airiją, Maltą, Švediją ar Jungtinę Karalystę. Pasak A. Baužos, pastarojoje reikalavimai didžiausi. Šiose šalyse ir kitose, kurios neatitinka standartinių reikalavimų, taikomos specialios sąlygos. Nacionalinės kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas turi paimti gyvūno kraujo mėginį praėjus bent 30 dienų po skiepijimo ir trys mėnesiai prieš kelionę. Po to patvirtinta laboratorija tiria mėginį ir patikrina imuniteto lygį. Proceso eiga nepriklauso nuo gyvūno veislės.

„Jeigu taip nutiktų, kad į kitą šalį kas bandytų įsivežti tinkamai neparuoštą gyvūnėlį, veterinarijos poste gali tiesiog neleisti jo išvežti ar grąžinti į kilmės šalį, uždaryti karantinuoti, o blogiausiu atveju – eutanazuoti (užmigdyti)“, – teigė specialistas.

Užkrečiamųjų ligų situacija gerėja

Klaipėdos apskrities VMVT viršininkas pateikė trijų šių metų ketvirčių tarnybos specialistų darbo rezultatų duomenis.

Turbūt labiausiai džiuginantys pasiutligės plitimo sumažėjimo rezultatai. Šiemet rajone dar neužfiksuota šios ligos židinių, o apskrityje – vos vienas. Praėjusiais metais buvo 18 tokių atvejų, 2006 m. – 164, o 2005 m. – net 234 pasiutligės atvejai. A. Bauža tikino, jog šitoks rezultatas pasiektas dėl oralinės vakcinacijos naudojimo. Kasmet pagal itin griežtą metodiką iš lėktuvo išmėtoma po 10000 dozių vakcinos. „Klaipėdos rajone tokio metodo teorinis efektyvumas 66 %, o praktika rodo, jog kol kas neturime nė vieno atvejo. Tačiau, norint pasiutligę laikyti išnykusią, jos židinių negali pasitaikyti penkerius metus“, – sakė A. Bauža.

Trichineliozės židinių Klaipėdos apskrityje taip pat nėra daug. Šia liga užsikrečiama nuo kiaulių, šernų, pelių, žiurkių ir panašių laukinių gyvūnų. Pastaraisiais metais jų per metus užfiksuojama iki penkių atvejų. Šiemet jų Klaipėdos rajone dar nebuvo, o apskrityje nustatyti trys. Tačiau, anot A. Baužos, galutines išvadas bus galima daryti tik metų pabaigoje. „Rudenį suaktyvėja kiaulių skerdimas kaimuose, todėl žmonės būtinai turėtų tikrinti mėsą nuo trichineliozės. Skerdyklose tai daroma privalomai“, – akcentavo jis.

Galvijų leukoze užkrėstų bandų dinamika šiemet per tris metų ketvirčius, palyginti su praėjusiais dvejais metais, taip pat pagerėjo. Apskrityje esančiose fermose užfiksuoti 5 užsikrėtimo atvejai (2006 m. – 12, 2007 m. – 14). Tokie gyvūnai iškart išvežami paskersti. Mūsų rajone nustatytas vienas atvejis.

Pagal galvijų leukozės tyrimus iš pieno šiemet apskrityje užkrėtimo atvejų rasta 39 bandose, liga nustatyta 146 galvijams (2007 m. – iš 43 bandų 209, o 2006 m. iš 86 – 277).

Per šių metų devynis mėnesius Klaipėdos apskrities VMVT specialistai, dirbantys Molo, Pilies ir Malkų pasienio veterinarijos postuose, atliko 35544 krovinių patikrinimus. Iš jų 18 gyvūninės kilmės maisto produktų krovinių grąžinti arba sunaikinti.

Jolanta VENSKUTĖ