Įklimpusi šio rugpjūčio javapjūtė

Maciuitiškis siūlo ūkininkams racionalizaciją, dorojant derlių permirkusiose dirvose

Nesibaigiančios liūtys išmušė žemdirbius iš vėžių ir technologijų. Į permirkusias dirvas sunkiai įvažiuoja kombainai. Manoma, jog Klaipėdos rajone nukulta apie 40 proc. javų, o Vidurio Lietuvoje – apie 70 proc. Ūkininkai ieško būdų, kaip išgelbėti likusį derlių.

Racionalizacinis pasiūlymas

Verslininkas Juozas Mažutis iš Maciuičių, žvelgdamas į kasdien pliaupiantį lietų, ėmė galvoti, kaip padėti žemdirbiams gelbėti derlių. Saulė švystelėjo, bet, anot jo, į molingą dirvą neįvažiuosi porą savaičių, į smėlio – tik po savaitės.

Penktadienį jis įžengė į „Bangos“ redakciją nešinas kombaino „Claas“ modeliu. Jis siūlo ūkininkams racionalizaciją, kad šie galėtų sudoroti derlių permirkusiose dirvose. „Prie kombaino varomųjų (priekinių) ratų pritvirtinamos metalinės pavažos. Jas gali bet kuris metalo meistras pagaminti, – aiškino J. Mažutis. – Pavaža užmaunama ant ašies, kuri pritvirtinama prie rato disko. Ji neleis kombainui klimpti dirvoje.“

Pasak racionalizatoriaus, tai dešimteriopai pigiau nei dvigubinti ratus. „Pavažas galima tvirtinti prie bet kokio kombaino, šis gali važiuoti asfaltuotu keliu“, – teigė verslininkas. Jis garantavo savo racionalizacinio pasiūlymo naudą. Modeliuką paliko „Bangos“ redakcijoje, kad susidomėję ūkininkai galėtų pasinaudoti.

Rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Romaldas Kontrimas, susipažinęs su šiuo racionalizaciniu pasiūlymu, kalbėjo: „Įdomus sumanymas, vertas bandymo. Ir didelių investicijų nereikia. Efektyvumas paaiškės jį panaudojus.“

Darbai – į krūvą

Penktadienį Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė buvo nupjovusi 800 ha javų, o kombainų dar laukė 1 200 ha plotų. Nenukultų grūdų kokybė prastėja, ant žemės sugulusių javų varpos dygsta – derlius mažėja. Maistiniai kviečiai gali tikti tik pašarui.

Palaukę, kol pradžius, kretingališkiai ruošėsi į laukus išvažiuoti sekmadienį. „Jeigu neklimps, – ištarė bendrovės pirmininkas Gerardas Liorenšaitis. – Nespėjome pasėti žieminių rapsų, o nuo rugpjūčio 25 d. reikia sėti rugius, žieminius kviet­rugius, be to, reikia gyvuliams paruošti daug šiaudų, tačiau neįmanoma įvažiuoti į laukus. Visi darbai – į krūvą. Viską padarai, o gamta naikina.“

G. Liorenšaitis kalbėjo, jog anksčiau kombainų ratus dvigubindavo, tačiau tam reikia ruoštis iš anksto, be to, labai brangios padangos, diskai“, – sakė bendrovės vadovas.

Skaičiuoja nuostolius

Vėlų šeštadienio vakarą važiuojant pro Kėdainių, Raseinių rajonus javų laukuose sukinėjosi kombainai. Rajono ūkininkai kulti bandė sekmadienį.

„Medsėdžiuose aukštai gruntinis vanduo: pajudėjus 2 metrus, reikia metrą tempti, – pirmadienį kalbėjo ūkininkas Vidmantas Buivydas, iš 160 hektarų nukūlęs tik 30 ha. – Javų laukai lopais iškandžioti – kuli ten, kur neklimpsta kombainas. O kokios provėžos lieka.“ Sekmadienį nukūlė 5 hektarus, o vakare vėl prapliupo lietus. Ūkininko manymu, Klaipėdos rajono grūdų augintojai dėl lietaus labiausiai nukentės.

Žieminiai kvietrugiai sudygo varpose, supirkėjai atsisako juos pirkti. „Baisi padėtis… Kad bent vasarinius javus pavyktų nukulti“, – neslėpė apmaudo V. Buivydas.

Jis susidomėjo J. Mažučio racionalizaciniu pasiūlymu. Apžiūrėjęs kombaino modeliuką, ketino pasigaminti pavažas ir tvirtinti prie savo kombaino

„Vector“. Šiuos turi dauguma rajono žemdirbių. Pasiėmęs modeliuką, ūkininkas nuskubėjo pas meistrus Gargžduose.

Draudikai neatlygins žalos

Tokios javapjūtės neprisimena ir Jonas Kausteklis, ūkininkaujantis Endriejavo seniūnijoje. „Šiame krašte molinga žemė. Permerktose dirvose klimpsta kombainas“, – nusiminęs kalbėjo ūkininkas. Sekmadienį nukūlė apie 10 hektarų, o vakare vėl palijo. Jis sakė, kad jau dabar aišku, jog vien dėl kviečių patirs apie 16 tūkst. eurų nuostolio.

„Blogai“, – pirmadienį ištarė Petras Montvydas iš Dauparų, nukūlęs apie pusę javų ploto. Savaitgalį kūlė žieminius kviečius. Vienos veislės prikūlęs po 6,8 tonos iš hektaro, o pernai – po 9 tonas. Vidutinis kviečių derlius – 6 t iš ha, miežių – apie 5 t. Mažesnis derlingumas nei pernai. Be to, kokybė prastėja, varpų lieka laukuose. „Javapjūtės pradžioje kviečiai buvo antros klasės, o dabar išvežiau 150 tonų – pašariniai, dar nuskaičiuos dėl sudygusių grūdų, – apmaudžiai kalbėjo ūkininkas. – Kokie nuostoliai, o juk turime finansinių įsipareigojimų.“

P. Montvydas apdraudęs savo pasėlius, bet draudikai atsisakė mokėti kompensaciją. Pasak ūkininko, ją gautų tik paskelbus rajone stichinę nelaimę.