Grindų trankymas kumščiais dėl šiuolaikinės valiutos

Kartą kolegė – pradinukų mokytoja – dalijosi patirtimi, kaip bandė atkreipti nuolat šurmuliuojančių, krebždančių ir sunkiai susikoncentruojančių ugdytinių dėmesį. Tiesiog pamokos įkarštyje atsisėdo ant žemės ir nustojo be atsako lyg žirnius į sieną barbenti žodžius.

Manot, triukas pavyko? Anaiptol – patyrė fiasko. Mokinukai, lyg niekur nieko, toliau krebždėjo, šurmuliavo ir užsiiminėjo savo reikalais.

Teisingumo dėlei, drįsiu įterpti savo vertinimą. Toji mokytoja – tikrai charizmatiška, gebanti sudominti auditoriją ir tikra savo srities profesionalė. Nepaisant šių savybių, jai dėl savo ugdytinių dėmesio tenka nelygioje kovoje galynėtis su stipriu konkurentu – spalvingomis, rėksmingomis, daug įspūdžių ir potyrių garantuojančiomis šiuolaikinėmis medijomis.

Išvardintomis priemonėmis atkreipti auditorijos dėmesį, natūralu, gerokai lengviau, greičiau ir efektyviau nei priekaištingai kartojant apie privalomų skaityti knygų sąrašą, daugybos lentelės kalimą ir pasiruošimą diktantui.

Šios nuožmios konkurencijos sąlygomis dėmesys jau įgavo net ir naują epitetą – šių laikų valiuta. O dėl jos varžosi ilgas sąrašas konkurentų: tradicinė žiniasklaida, naujienų portalai, reklamų kūrėjai, socialiniai tinklai. Pastarieji savo vizualiniais sprendimais ir turinio slinktimi net atkartoja lošimų automatų mechanizmą – kuo daugiau naršai, tuo didesnis azartas užvaldo ir sustoti vis sunkiau.

Taip intensyviai pirštu slankiojant mobiliojo telefono ekranu dažnas jo naudotojas per dieną nukeliauja, greičiausiai, didesnį atstumą nei žingsniuodamas pėstute.

Štai socialinio tinklo „Instagramo“ vartotojas, skaičiuojama, kasdien vedžiodamas pirštą mobiliojo telefono ekranu, sukaria daugiau nei puskilometrį. O kur dar kitų socialinių tinklų – „Facebook“, „YouTube“, „Snapchat“, „TikTok“ paskyrų ir turinio peržiūros.

Susumavus ar nesigautų kokie 7 kilometrai, tolygūs maždaug dešimčiai tūkstančių žingsnių. Kaip tik tiek dideliais sveikatos negalavimais nesiskundžiančiam žmogui rekomenduoja kasdien gryname ore nupėdinti sveikos gyvensenos propaguotojai.

Apžvelgus medijų vartotojų elgseną, laikas grįžti ten, nuo ko pradėjau straipsnį – pedagogų pastangas atkreipti ir išlaikyti besimokančiųjų dėmesį. Pažerti savų rekomendacijų ar patarimų mokytojams būtų kiek įžūloka ir net diletantiška. Neturiu ilgametės pedagoginio darbo patirties ir net iliuzijų kada nors pelnyti švietimo sistemoje taip vertinamo mokytojo metodininko ar eksperto statuso. Tenka pasiremti mokslo tyrėjų įžvalgomis.

O jie šiuolaikinių medijų naudojimą ugdymo procese vertina kaip labai artimą neišvengiamybę norint užsitikrinti jau minėtą šių laikų valiutą – auditorijos dėmesį. Ar yra norinčiųjų šį iššūkį priimti?

Jei šiuo metu stovėčiau prieš auditoriją, svajočiau išgirsti vienbalsį „žinoma“. Tačiau realybė gerokai kitokia. Mokslininkų įžvalgos liudija, kad ugdymo procese socialinių tinklų nenaudoja ir neketina naudoti maždaug 70 proc. apklaustų pedagogų. Pagrindinė priežastis – per didelės laiko sąnaudos mokantis įvaldyti nuolat kintančius socialinių tinklų įrankius.

Nedrįsčiau kritikuoti tradicines ugdymo priemones ir formas pasirinkusių pedagogų. Tik pasidžiaugsiu malonia patirtimi naršant socialinius tinklus.

Neseniai dėmesys stabtelėjo ties lietuvių kalbos mokytojo paskyra socialiniame tinkle „Facebook“. Joje gausu jaunimui įdomios informacijos: neprivalomų, tačiau įdomių knygų sąrašas su trumpomis anotacijomis, įspūdžiai apie neįprastas užduotis pamokose, dokumentinių ir vaidybinių filmų rekomendacijos. Maža to, mokytojas turi viešą tinklaraštį, kuriame publikuoja savo sukurtas naujienas.

Pedagogo sekėjų skaičius – bemaž septyni tūkstančiai. Žinoma, tai neprilygsta garsiųjų nuomonės formuotojų – Naglimanto, Indrės Stonkuvienės, Karolinos Meschino ar Agnės Jagelavičiūtės – gerbėjų kariaunai. Tačiau akivaizdu – šis mokytojas, pasitelkęs augančiai kartai patrauk­lią komunikaciją, daro įtaką.

O galėtų nevargti, kaip ir anie 70 proc. mokslininkų apklaustųjų pedagogų. Viliuosi, kad jiems bent netenka kristi ant žemės ir isteriškai trankyti grindinio kumščiais, kad atkreiptų ugdytinių dėmesį.

Laura SĖLENIENĖ

Žurnalistė, komunikacijos specialistė, lektorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių