Gamta ir mes

Gyvūnui – žaislo dalia?

Auginti šunį ar katę trokšta daugelis, tačiau ar kiekvienas geba tinkamai pasirūpinti savo augintiniu? Ar žino, kad egzistuoja tokios Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklės? – svarstė neseniai posėdžiavusi Pasiutligės plitimo stabdymo Klaipėdos rajono koordinacinė grupė.

„Nuaro“ paslaugos atsieina brangiai

Koordinacinės grupės pirmininkė, Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė pastebėjo, kad žmonės dažnai įsigyja naminį gyvūną visiškai neapgalvoję, ar galės juo tinkamai pasirūpinti. „Kol šuniukas ar kačiukas dar mažas, juo labai džiaugiasi, tačiau vėliau gyvūnėlis pabosta. Tada jam tenka žaislo dalia. Gyvūnas būna išvežamas ir kur nors paleidžiamas valkatauti“, – kalbėjo R. Cirtautaitė. Būtent dėl tokių neatsakingų žmonių poelgių Klaipėdos rajono savivaldybė yra priversta samdyti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą „Nuaras“, kuriai patikėta pasirūpinti, kad rajone būtų kuo mažiau valkataujančių šunų, kačių. Anot R. Cirtautaitės, tokiu būdu, kad ir kaip būtų gaila, eikvojami mokesčių mokėtojų pinigai, kurie galėtų būti išleisti kur kas naudingesniems dalykams. Per 2007 m. gyvūnams gaudyti buvo išleista 26238,01 Lt. Pastebėta, jog geriausia, kai informacija prieš atvykstant „Nuaro“ darbuotojams pasirodo spaudoje, kai žmonės informuojami apie galimybę atiduoti savo augintinius. Koordinacinės grupės nariai svarstė, kad būtent taip reikėtų elgtis ir 2008 metais. Seniūnai gyventojus turėtų informuoti apie „Nuaro“ darbuotojų atvykimą iš anksto.

Augintinius būtina registruoti

Dar viena iš posėdyje aptartų problemų – gyvūnų registracijos. „Pagal Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisykles (jas galite rasti interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt, skyrelyje „Sveikata“), gyvūnai (šunys, katės ir šeškai) turi būti registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus, o naujai įsigyti – per 30 dienų nuo jų įsigijimo. Už gyvūnų registraciją, registracijos mokesčio rinkimo organizavimą atsakingi seniūnai“, – sakė Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji inspektorė Raminta Petkutė. Pasak jos, per 2007 metus iš viso buvo užregistruoti 586 gyvūnai, daugiausia iš jų – Judrėnų seniūnijoje (213). Pasyviausiai gyvūnus registravo Priekulės ir Vėžaičių seniūnijų gyventojai. Gargždų seniūnijoje užregistruoti tik 23 gyvūnai. Vyriausioji inspektorė informavo, kad norint užregistruoti gyvūną reikia turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymą apie gyvūno paskiepijimą nuo pasiutligės. „Gyventojai, veterinarui paskiepijus augintinį, dažnai pamiršta paprašyti šios pažymos, todėl jos negauna, o vėliau negali užregistruoti savo gyvūnų“, – pasakojo R. Petkutė. Koordinacinės grupės nariai ragina gyventojus skiepyti savo gyvūnus ir registruoti seniūnijose. „Tik tinkamai rūpindamiesi savo gyvūnais, išvengsime neigiamų pasekmių, iš kurių viena – pasiutligė. Per 2007 metus buvo užfiksuoti 7 pasiutligės atvejai, iš kurių 4 – naminių gyvūnų“, – kalbėjo koordinacinės grupės nariai. Vis dėlto Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Rimantas Lukauskas pasidžiaugė, kad, palyginti su 2006 metais, rajono teritorijoje pasiutligės atvejų sumažėjo 13,7 karto. Nuo pasiutligės 2007 m. buvo paskiepyti 1437 šunys, 319 kačių, 224 galvijai, 22 kiti naminiai gyvūnai. Taip pat buvo sėkmingai vykdyta oralinė žvėrelių vakcinacija, kuri bus tęsiama ir 2008 metais. Efektyvi kovos su pasiutlige priemonė buvo ir skiriamos lėšos medžiotojams už sumedžiotus plėšrūnus.

Agnė SURPLYTĖ