Atiduoti dėvėtus drabužius – tik geradarystės pradžia
Batai dar nenuklaipoti. Striukė – nenubrizgusi. Suknelė vos kelis kartus vilkėta. Kišu viską į maišą ir manausi, kad dabar tai jau tikrai darau gerą darbą – mat atiduosiu varguoliams. Štai čia ir prasideda paieškų, kam, kur, kada atiduoti, maratonas. Įvairiausių nevyriausybinių organizacijų, deklaruojančių, kad užsiima labdara, yra. Tačiau ir tos pakraipos organizacijos pageidauja geriau gauti 2 proc. GPM, o tada jau ir spręs, kokioms paramoms lėšas naudoti. Dėvėti drabužiai – mažiausiai pageidaujama parama net varguoliams. Norintiesiems jais sušelpti tiesiog grynas vargas ir rūpestis. Savanoriškas.
Apvalyti savo namus – lengviausia
„Gal galite pasufleruoti, kas Gargžduose priimtų labdarą iš žmonių: drabužius, avalynę, vaikišką techniką ir t. t. Buvau nemaloniai nustebinta „Carito“ darbuotojos, kuri atsisakė priimti labdarą. Mandagiai atsakė: ačiū už jūsų gerumą, bet šiuo metu neturim kur dėti. Tai buvo gruodžio mėnesį, o tas metas tebesitęsia iki šiol. Turiu būrį gerumu besidalijančių mamyčių, kurios mielai dovanoja, atiduoda savo šeimos tvarkingus drabužius, avalynę, 
vaikišką techniką ir t. t. Kiek suprantu, Gargžduose mažai kam tai reikalinga, nes labai dažnai atvažiuojam išvežti į Klaipėdą. Na, nejaugi tikrai Gargžduose ir aplink nėra sunkiai besiverčiančių šeimų?“ – tokio turinio elektroninis laiškas pasiekė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėją Dalią Gumuliauskienę. Beje, keistoka tai, kad laiško autorė pati yra vienos nevyriausybinės organizacijos, kuri vykdo socialinės plėtros projektus, narė, tačiau dėvėtų drabužių siuntas norėtų užkrauti ant kitos, šiuo atveju krikščioniškos „Carito“ organizacijos pečių.
– Atsakyti į tokius laiške išdėstytus pasiūlymus yra ganėtinai sudėtinga. Gali pasirodyti esąs nejautrus, nedėmesingas, tiesiog biurokratas. Bet realybė yra tokia: Socialinės paramos skyrius neadministruoja labdaros, neturi specialių patalpų sandėliuoti, o Gargždų „Carito“ patalpos itin kuklios, jų pajėgos taip pat. Antra vertus, keisčiausia tokius priekaištingus klausimus girdėti iš asmenų, kurie patys priklauso organizacijoms, deklaruojančioms bendruomenių ir jų narių telkimą, vienijimą ir ugdymą siekiant filantropinės veiklos plėtros bei užimtumo didinimo visuomenėje. Pripažinkime, apsivalyti nuo nereikalingų daiktų, drabužių namus dar nėra geradarystė. Ji prasideda tada, kai pats tam eikvoji savo laiko ir pastangų, – įsitikinusi D. Gumuliauskienė.
Savanorystei reikia pasiaukojimo
Gargždų parapijos „Caritas“ įsikūręs Visuomenės sveikatos centro patalpų pusrūsyje. Vos du ankštoki kambarėliai, gerai, kad bent langai atsidaro. Pavasarį galima bandyti išvėdinti drėgmę.
Trys savanorės Danutė Žvirzdinienė, Elena Mačiulienė, Vida Anužienė – akivaizdžiai per kuklios pajėgos tvarkyti didelius dėvėtų drabužių, avalynės srautus. Ypač sunku buvę, kai žmonės atsiliepė į raginimą paaukoti vargstančiai Ukrainai. Iš tiesų geradariai atnešė tvarkingų, gerų rūbų, kitų daiktų, bet kai kurie žmonės pasinaudojo proga išsivalyti net savo rūsius: prinešė tiek visokio seno šlamšto, kad teko sunkvežimiu išvežti į antrinių atliekų surinkimo aikštelę.
– Mums transportu padeda klebonas Jonas Paulauskas, bažnyčios talkininkai. Paaukotus drabužius, avalynę reikia rūšiuoti. Vienus paliekame išdalyti, kitus, deja, tenka vežti į atliekas. Galbūt kam ir atsakėme priimti siūlytą labdarą – visų poreikių kartais neįstengiame patenkinti, – pripažįsta ilgametė Gargždų parapijos „Carito“ reikalų vedėja D. Žvirzdinienė.
Moterys čia dirba be jokio atlygio aukodamos savo laisvalaikį, laisvu nuo tiesioginių pareigų metu. Ar jos sulaukia savo gretų papildymo?
– Savanoriauti nėra toks paprastas darbas, kaip galbūt kažkam atrodo iš šono. Reikia atitinkamo pasirengimo, kantrybės, atlaidumo. Tai iš tiesų yra pasiaukojimas. Buvo atsiradęs vienas kitas kandidatas padėti, bet lūkesčiai nepasiteisino, o tvirtai apsisprendusius savanoriauti, supratusius, kad tai tik moralinė paskata, priimtume, – sakė D. Žvirzdinienė.
Turtinės padėties neklausia
Gargždų parapijos „Carito“ savanorės džiaugiasi nuoširdžius ryšius užmezgusios su rūpestingąja Vėžaičių seniūnijos vyresniąja specialiste Stanislava Grykšiene. Šiai veikliai darbuotojai padedant drabužiai, avalynė pasiekia tuos, kam labiausiai reikia. Kai reikalas yra, sušelpiami ir Gargždų nakvynės namų gyventojai.
„Kitos seniūnijos dėl pagalbos dėvėtais rūbais ar batais į mus nėra kreipusios. Tiesa, Plikių parapijos klebonas kartą vežė savo parapijos žmonėms, tačiau paskui vargo dalydamas. Nelabai kas tokios paramos nori. Galbūt tie, kuriems labiausiai jos reikėtų, net nežino, kad galėtų gauti. Jie nei į bažnyčią, kurioje skelbiame apie galimą paramą, neina, nei laikraščių, nei portalų neskaito“, – svarstė savanorės.
Dažniausiai į „Caritą“ užsuka gargždiškiai, ežaitiškiai, maciuitiškiai, doviliškai, kitų aplinkinių kaimų gyventojai. „Galima sakyti, kad daugumą jų pažįstame. Neribojame, kiek kas norėtų ko pasiimti. Žinoma, ir jų turtinės padėties nenustatome. Gal pasitaiko, kad kažkas ir lakuotais nagais pas mus ateina, bet jei paramos prašo – niekam neatsakome“, – tvirtina caritietės.
Batų, drabužių (kabo net kokteilinė suknelė ir šventinis švarkelis) pasirinkimas yra, tačiau vargstantiesiems labiausiai stokojama patalynės užvalkalų, paklodžių, rankšluosčių, namuose dėvimų rūbų, pavyzdžiui, treningų.
Gargždų parapijos „Caritas“ duomenimis, per keturis mėnesio pirmadienius (dirbama tik šią savaitės dieną nuo 16 val. iki 18 val.) apsilanko apie 40 dėvėtų drabužių, avalynės pageidaujančių žmonių. Maždaug iš tiek pat žmonių ji ir priimama. Ar kukliose patalpėlėse savanorės kada nors sulaukė itin turtingų žmonių labdaros?
„Ne, dažniausiai drabužius atneša vidutines pajamas turintys žmonės, kurie patys yra pirkę iš dėvėtų rūbų parduotuvių ar turgaus. Tiesa, prieš porą metų iš Gargždų mezgyklos „Knitas“ esame gavę pirštinių, kurias su malonumu žiemą išdalijome“, – prisiminė savanorės.
Iš rankų – į rankas
Socialinės paramos skyriaus vedėjos D. Gumuliauskienės nuomone, žmonės, kurie norėtų atiduoti dėvėtus drabužius ar daiktus, visų pirma seniūnijose turėtų susižinoti, ko, kam iš tikrųjų reikia. „Socialiniai darbuotojai patarpininkautų surasti šeimas, kurioms kažko stinga. Kaip minėjau, nei mes, nei seniūnijos neturime sąlygų sandėliuoti, neturime ir darbuotojų, kurie užsiimtų labdaros apskaita, nuolat priimtų ar ją dalintų. Paaugliams skirtus daiktus, aprangą galima pasiūlyti Gargždų ar Priekulės socialinių paslaugų centrų vaikų grupėms. Nepykite, jei nepaims visko, ką siūlote. Dar kartą akcentuoju – parama priimama tokia, kokia tuo metu reikalingiausia“, – sako D. Gumuliauskienė.
Prieš porą metų bendruomenė „Smilgynai ir kaimynai“ bendruomenės namuose buvo pakvietę į dėvėtų rūbų apsikeitimo akciją. „Tačiau ši geranoriška iniciatyva nepasiteisino. Iš tikrųjų nelabai kas nori tokios pagalbos. Geriausia, kai pats žinai, kam reikia. Štai mano dukra Dovilė tvarkingus savo vaikų drabužėlius atiduoda vienai šeimai. Jai malonu, kai sutinka tuos vaikus poliklinikoje ar kitur ir mato, kad dovanoti drabužėliai noriai nešiojami. Tokiu atveju paramos tikslas pasiteisina“, – įsitikinusi bendruomenės „Smilgynai ir kaimynai“ narė Jūratė Žemgulienė.
Galima dviguba nauda
Taigi, jei jūs sumanėte būti geradariai atiduodami dėvėtus apdarus, visgi geradarystės rezultatas priklauso nuo jūsų pačių. Teks paaukoti ir savo laiko, ir pastangų. Panaršyti internetinius pagalbos prašymo puslapius, kuriuose galima sužinoti, kokio tiksliai daikto žmogui trūksta, arba susisiekti su socialiniais darbuotojais.
Dar vienas kelias atsikratyti balasto namuose – antrinių žaliavų surinkimo aikštelės, kurių yra ir mūsų rajone. Didmiesčiuose galima rasti tekstilei skirtų konteinerių. Į juos galima mesti drabužius, avalynę, patalynę, antklodes, užuolaidas ir žaislus. Tačiau šie daiktai turi būti ne tik švarūs, bet ir pagal taisykles supakuoti į polietileno maišus. Iš perdirbtų pluoštų gaminama geotekstilė, kuri praverčia kelininkams, agrotekstilė naudojama daržininkystėje bei sodininkystėje. Taip pat perdirbta tekstilė pritaikoma statybose. Taigi, pasinaudoję tokiu konteineriu patirsite dvigubą naudą: ir gerą darbą būsite padarę, ir dar pridedamąją vertę sukūrę.
