Aktualija

Darbininkų paklausą lemia statybų bumas

Pastaruoju metu dažnai eskaluojama, kad statybininkų atlyginimai Lietuvoje labai aukšti. Birželio pabaigoje Vilniuje vykusioje informacinėje mugėje „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“ akcentuota, kad šiuo metu už statybininkus daugiau uždirba tik įmonių vadovai, teisininkai ir verslininkai. Jei tai tiesa, keista, kad nereta statybų bendrovė vis dėlto skundžiasi darbuotojų, ypač specialistų, stygiumi. Teigiama, kad darbo jėgos statybų sektoriuje trūksta, nes dauguma šios profesijos atstovų dirba užsienyje, kur gali uždirbti daugiau nei čia. Apie situaciją statybų sektoriuje kalbėjomės su Gargžduose įsikūrusios atestuotos statybų bendrovės UAB „Vlastona“ vadovu Vladu Stoniu.

Gargžduose nepageidaujami

Pašnekovas teigė, kad nors dauguma įmonėje dirbančių darbuotojų yra gargždiškiai, o pati įmonė taip pat įsikūrusi mūsų mieste, tačiau jis daugiau orientuojasi į Klaipėdos ir Palangos statybų rinką. „Skaudu, bet Gargžduose kažkodėl retai gaudavome kokių užsakymų, neretai mūsų įmonė net nebuvo kviečiama dalyvauti įvairiuose konkursuose. Nelabai suprantu, kodėl mūsų mieste vyrauja tendencija, kad konkursus laimi ir čia dirbti atvažiuoja statybininkai iš kitų rajonų, kai ir Gargžduose yra gerai dirbančių statybos įmonių“, – stebėjosi V. Stonys. Pašnekovas tikino, kad darbo jam tikrai netrūksta, jo įmonė turi daugybę užsakymų pajūryje: „Tiesiog man kaip gargždiškiui būtų daug maloniau puošti ir gražinti savo miestą. Bet yra kaip yra. Seniai su tuo susitaikiau ir net nebedalyvauju čia jokiuose konkursuose.“

Darbuotojų netrūksta

Prakalbus apie šiuo metu daugeliui įmonių opią statybininkų trūkumo problemą, V. Stonys teigė, kad jis problemos dėl darbuotojų stygiaus neturi: „Mano įmonėje dirba apie penkiasdešimt darbuotojų. Trisdešimt iš jų yra nuolatiniai, apie dvidešimt dirba pagal laikinas darbo sutartis. Pastovūs darbuotojai įmonėje dirba nuo pat jos įkūrimo, jau apie dešimt metų.“ V. Stonys pasakojo, kad jų įmonė dirba specializuotame sektoriuje, todėl iš pradžių į įmonę atėję darbininkai buvo specialiai apmokyti dirbti šioje srityje. „Kaip paslaugos davėjai atstovaujame keletui užsienio kompanijų, kurios gamina įvairias medžiagas. Jos rengia įvairius seminarus, mokymus, kursus, į kuriuos mes nemokamai siunčiame savo darbuotojus“, – pasakojo UAB „Vlastona“ vadovas.

Reikia didinti verslo liudijimų kainas

Pašnekovas teigė, kad statybų sektoriuje jis įžvelgia ne darbininkų trūkumo, bet kitą problemą. Anot jo, šiame sektoriuje egzistuoja kitas opus klausimas – šešėlinis statybų verslas. Pagal verslo liudijimus dirbantys darbininkai uždirba kone du kartus daugiau nei dirbantys statybos įmonėse. „Pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo sumoka tam tikrą sumą už jį, o visi kiti jo uždirbti pinigai keliauja jam tiesiai į kišenę. Tuo metu statybų bendrovės mokesčius moka“, – dėstė pašnekovas. Jis įsitikinęs, kad kainą už verslo liudijimą reikėtų pakelti. „Kas dabar perka, tas ir pakėlus verslo liudijimo kainą, juos vis tiek pirks. Nes vienaip ar kitaip, tai daug pigiau nei mokėti mokesčius nuo viso pelno. Užtat kiek papildomų pajamų gautų valstybė, jei verslo liudijimų kaina būtų pakelta“, – svarstė jis.

Būtina suvienodinti sąlygas

Verslininkas įsitikinęs, kad pakėlus verslo liudijimo kainą kai kurie statybininkai gal net geriau rinktųsi darbą įmonėje nei dirbtų pagal patentą: „Dabar, kai įsigyti verslo liudijimą kainuoja taip pigiai, neretas statybininkas galvoja, kad eiti dirbti į įmonę, kur jis gaus mažesnį atlyginimą, nes įmonė moka mokesčius, jam neapsimoka. Daug pelningiau įsigyti verslo liudijimą ir dirbti pagal jį.“ Pasak pašnekovo, tada žmogus į kišenę ne tik gauna dideles pajamas, nuo kurių nereikia mokėti mokesčių, bet dar ir užsitikrina sau bazinę pensiją. Tad, anot jo, kol nebus sulygintos įmonių ir asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus, sąlygos ar bent pakoreguotos verslo liudijimo įsigijimo kainos, dauguma statybininkų rinksis darbą pagal patentus.

Vis dėlto pašnekovas teigė, kad jo įmonėje dirbantys darbuotojai mano, kad jiems neapsimoka dirbti pagal verslo liudijimą: „Dažnai pasikalbu su savo darbuotojais, dauguma jų įsitikinę, kad jiems geriau dirbti įmonėje. Mat dirbant pagal patentą reikia pačiam gebėti susirasti klientus. Tad vienu metu gali turėti daug darbo, tačiau gali pasitaikyti momentų, kai jo išvis nebus. O įmonė garantuoja stabilumą“, – sakė jis.

Atlyginimai nėra maži

Vilniuje vykusioje jau minėtoje informacinėje mugėje „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“ buvo nurodoma, kad mūsų šalyje dažytojas uždirba 8600, mūrininkas – 8000, betonuotojas – 7800, suvirintojas – 6000 litų. Šias sumas išgirdęs UAB „Vlastona“ vadovas tikino, kad jos nerealios: „Statybininkams mūsų šalyje tikrai tiek niekas nemoka. Vidutinis įmonėje dirbančio statybininko atlyginimas atskaičius mokesčius yra apie 3 tūkstančiai litų. Nekalbu apie tuos, kurie dirba pagal verslo liudijimus“.

Pašnekovas teigė, kad užsienyje dirbantys statybininkai uždirba daugiau. Tačiau, anot jo, ten jie dirba prastesnėmis sąlygomis: „Užsienyje norėdami gauti tuos 7 ar 8 tūkstančius tiesioginių pajamų statybininkai dirba po 12 valandų per parą, taip pat ir šeštadieniais.“ V. Stonys sakė, kad jo įmonėje darbininkai dirba po aštuonias valandas penkias dienas per savaitę. Verslininkas teigė, kad nemažai statybininkų supratę, kad ir Lietuvoje galima gerai uždirbti, jau grįžta čia: „Atlyginimai statybų įmonėse tikai nėra maži, be to, dauguma statybininkų laisvu nuo darbo laiku dar dirba papildomai.“

Ateityje statybų mažės

V. Stonys pripažino, kad kai kuriose įmonėse darbininkų trūkumo problema išties egzistuoja. Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad statybininkų trūkumas yra laikinas. Anot jo, labai didelę šios darbo jėgos paklausą lemia Lietuvoje vis dar tebesitęsiantis statybų bumas. „Bankai plačiai atvėrė savo pinigines, žmonės ima daug kreditų. Tačiau juos kažkada teks grąžinti, tada gali prasidėti problemos. Jau dabar Vilniuje susiduriama, kad butų pristatyta daug, bet jų pirkimas ir rezervavimas mažėja. Manau, po kelerių metų tokia tendencija įsivyraus visoje Lietuvoje. Kai pradės mažėti statomų butų rezervacija, bankai pristabdys kreditavimą statybų įmonėms, tada ir statybų pradės mažėti“, – dėstė pašnekovas.

Milda JUDELYTĖ