Aktualija
Darbo birža didžiausią dėmesį skiria užimtumui didinti
Prieš keletą savaičių žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad nedarbas Lietuvoje – vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Teigiama, kad mūsų šalyje birželio mėnesį bedarbiai buvo 4,7 proc. gyventojų. Tai 2,2 proc. mažiau nei visos ES vidurkis. Džiugi žinia apie nedidelį nedarbo lygį mūsų šalyje paskatino pasidomėti, kokia apskritai yra situacija darbo rinkoje mūsų rajone. Apie tai kalbėjomės su Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriumi Andriumi Adomaičiu.
Ne visi atitinka reikalavimus
– Lietuvoje pastebima nedarbo lygio mažėjimo tendencija, ar tai būdinga ir mūsų rajonui?
– Taip. Nedarbo lygis Klaipėdos rajone šiuo metu yra 2,2 procentai. Per pirmąjį šių metų pusmetį rajono darbo biržoje užsiregistravo kiek daugiau nei tūkstantis bedarbių, tai nėra daug. Vis dėlto noriu akcentuoti, kad dabar reikia daugiau kalbėti ne apie nedarbo lygo mažinimą, bet apie užimtumo didinimą. Svarbu galvoti apie tai, kokiomis priemonėmis kuo daugiau žmonių grąžinti į darbo rinką. Šiuo metu situacija tokia, kad laisvų darbo vietų pasiūla yra didesnė nei norinčių ir galinčių jas užimti. Bėda ta, kad ne visi gali tas darbo vietas užimti, tam reikia tam tikros kvalifikacijos, profesinio pasirengimo.
– Ar daug yra bedarbių, kurie negali įsidarbinti dėl kvalifikacijos trūkumo?
– Taip. Tikrai ne visi gali užimti rinkoje esančias laisvas darbo vietas. Mat darbdavių reikalavimai irgi didėja, ir ne visi bedarbiai juos atitinka. Tarkim, net ūkininkai pagalbiniais darbininkais nebenori priimti dirbti bet ko. Reikia, kad žmogus mokėtų vairuoti, dirbti žemės ūkio technika, turėtų dar kažkokių sugebėjimų. O jokios profesijos neturinčių bedarbių, kurie yra nepasirengę konkuruoti darbo rinkoje, yra labai daug. Tarp visų registruotų jie sudaro 45 procentus. Dar 15 procentų Darbo biržoje užsiregistravusių asmenų apskritai nėra niekur dirbę, o 24 procentai yra nedirbę daugiau kaip dvejus metus. Jiems mes rengiame darbo įgūdžių atnaujinimo kursus. Ten jie turi galimybę atnaujinti įgūdžius, susipažinti su naujausiomis technologijomis. Taip pat sudėtinga į darbo rinką grąžinti ir vyresnius nei 50 metų asmenis. Jų tarp registruotų bedarbių yra 27 procentai. Nors džiugina faktas, kad pastaruoju metu darbdaviai labiau pradėjo vertinti, kad ir vyresnius, bet patirtį ir stiprią motyvaciją turinčius darbuotojus, ir vis mieliau juos priima į darbą.
Įgyvendina daug projektų
– Šiuo metu vienas svarbiausių Darbo biržos uždavinių yra padėti bedarbiams grįžti į darbo rinką ir sudaryti sąlygas joje konkuruoti. Kokiomis priemonėmis tai įgyvendinama?
– Pirmiausia bedarbiams suteikiame galimybę lankyti pačius įvairiausius kursus: floristo, kambarinės. Buhalterio, suvirintojo ir kt. Specialistas asmeniškai kalbasi su kiekvienu atėjusiuoju, pataria, kokios specialybės šiuo metu paklausios, pasiūlo, kokius kursus naudingiausia būtų pasirinkti pagal kiekvieno asmenines savybes ir gebėjimus.
Dar viena priemonė yra įdarbinimas subsidijuojant. Darbdaviui mes mokame minimalios algos subsidiją, ir bedarbis pas jį gali dirbti metus. Tokiu būdu iš viso esame įdarbinę 114 asmenų. Aktyviai šiuo klausimu su mumis bendradarbiauja Gargždų seniūnija, ligoninė, Priekulės parduotuvė „AR Šiauliai“, ūkininkas Romualdas Andrijauskas, verslininkas P. Grikšas, Brožių kaimo bendruomenė. Kol kas rajone esame užmezgę kontaktus su 45 procentais darbdavių, bet ateityje planuojame ryšius dar labiau plėsti. Dar viena priemonė – darbo įgūdžių įgijimo rėmimas. Ši priemonė paprastai taikoma asmenims, kurie neturi darbo patirties, t.y. baigė profesines ar aukštąsias mokyklas, Darbo biržos organizuojamus profesinio mokymo kursus. Juos taip pat siunčiame į kursus. Manau, kad visos šios priemonės yra efektyvios. Per pusmetį rajone užregistravome daugiau nei tūkstantį darbo ieškančių žmonių. Iš jų 611, t.y. net 60 procentų įdarbinome, 24 procentus nukreipėme į įvairias aktyvias darbo rinkos politikos priemones.
– Darbo birža taip pat įgyvendina nemažai projektų, kuriuos remia Europos Socialinis fondas?
– Iš viso jau įgyvendinome keturis projektus. Jie skirti toms bedarbių grupėms, kurioms sudėtingiausia integruotis į darbo rinką. Vienas yra skirtas asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. Jiems yra organizuojami kursai, kuriuose jie gali įgyti vairuotojo teises, mokytis anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo. Taip pat vykdome projektą, skirtą neįgaliųjų socialinei integracijai skatinti bei vieną iš didžiausios apimties projektą Lietuvoje – „Integracijos į darbo rinką galimybių plėtra“. Dar vieną projektą inicijavo ir savarankiškai paruošė mūsų darbuotojai, pastebėję, kad Klaipėdos mieste daug rusakalbių žmonių negali įsidarbinti vien todėl, kad nemoka lietuvių kalbos. Jo pagrindinis tikslas – rusakalbių integracijos į darbo rinką skatinimas. Projekte dalyvauja 500 žmonių. Jiems buvo surengti lietuvių kalbos kursai Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute, o vėliau kiekvienas galėjo pasirinkti konkrečią, paklausią darbo rinkoje profesiją ir lankyti atitinkamus kursus. Dabar jau 333 asmenys yra gavę įvairių profesijų kvalifikacijos pažymėjimus. Projekto metu daugiau nei 70 žmonių surado ir darbo vietą. Galiu pasidžiaugti, kad Lietuvos darbo biržos pasiekimai išties yra pripažinti Europos Sąjungoje. Visai neseniai visoms ES valstybėms buvo suteikta teisė parengti projektą apie tai, kaip naujoms ES šalims bei kandidatėms sėkmingiau integruoti bedarbius į darbo rinką. Šį konkursą laimėjo Lietuvos darbo birža. Buvau tarp trijų atstovų iš Lietuvos, kurie Briuselyje rengėme mokymus rumunams, bulgarams, kroatams bei turkams. Skaičiau pranešimą apie tai, kaip panaudojant ES lėšas efektyviai integruoti bedarbius į darbo rinką taikant Lietuvos darbo biržos patirtį.
Trūksta motyvacijos
– Pakalbėkime apie šiandien pastebimas teigiamas darbo rinkos tendencijas.
– Labai smagu, kad auga darbo jėgos paklausa ir net 44 procentais sumažėjo ilgalaikių bedarbių skaičius. Taip pat pamažu iš užsienio grįžta jaunimas. Šiemet net 44 procentais daugiau jaunuolių užsiregistravo Darbo biržoje nei pernai, ir tai džiugina. Vis dažniau darbą randa neįgalūs asmenys, jiems atsiranda vis daugiau galimybių integruotis į darbo rinką. Veikia įvairios profesinės reabilitacijos programos, darbo vietų steigimo, savarankiško užimtumo priemonės. Net steigiasi neįgaliųjų socialinės įmonės. Gargžduose tokios įmonės statuso siekia P. Grikšo įmonė, kurioje dirba šeši neįgalieji bei ruošiamos dar trys naujos darbo vietos. Dar vienas teigiamas dalykas – sparčiai mažėja terminuotų sutarčių. Žmonės vis dažniau priimami nuolatiniam darbui.
– Kokių specialybių darbuotojų paklausa mūsų rajone šiuo metu yra didžiausia?
– Išlieka tendencija, kad daugiausia žmonių yra įdarbinama paslaugų sektoriuje. Klaipėdos rajone antroje vietoje yra statybų sektorius, kur pastaruoju metu darbininkų, ypač kvalifikuotų, jau pradeda trūkti. Apskritai didžiausia darbo vietų pasiūla yra tiems, kurie turi bent jau profesinį pasirengimą. Mažiausiai šiuo metu reikia visiškai nekvalifikuotų darbininkų. Pagal specialybes daugiausia darbo pasiūlymų yra verslo, administracijos specialistams, gamybos ir paslaugų padalinių vadovams, sandėliavimo tarnautojams. Aptarnavimo sferoje trūksta pardavėjų, padavėjų, virėjų, barmenų. Statybų sektoriuje paklausiausi yra mūrininkai ir suvirintojai. Pastaruoju metu labai išaugo įvairūs logistikos centrai, todėl itin lengva darbą susirasti vairuotojams.
– Regis, kad motyvuotam, dirbti norinčiam žmogui išties sudarote visas sąlygas rasti darbą?
– Taip. Šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujame su 11 seniūnijų bei 23 kaimo bendruomenėmis. Bet didžiausia problema, kad žmonėms trūksta darbo motyvacijos. Mes negalime įdarbinti žmogaus, jei jis pats nenori dirbti. Galime tik sudaryti palankias sąlygas, paruošti žmogų, bet jei jis pats nenorės dirbti, tai mes nieko nepakeisim. Būna išties keista, kai kartais žmonės skundžiasi, kodėl mes kiekvieną savaitę juos kviečiamės į Darbo biržą ir siūlome darbus. Susidaro įspūdis, kad kai kam patogiau yra gauti nedarbo išmoką ir nedirbti. Bet reikia pagalvoti ir apie tai, kad išmoka yra laikina.
Milda JUDELYTĖ
