Žymūs atlikėjai meile ir aistra muzikai dalijosi su jaunaisiais

Projekto vadovė Renata Krikšciūnaitė-Barcevičienė ir pedagogai: Martynas Švegža von Bekker (smuikas), Auksė Petroni (vokalas), Aidas Padžiukas (fortepijonas), Danielius Praspaliauskis (saksofonas), Aistė Bružaitė (kanklės), Alexander Krel (smuikas).

Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija organizavo II vaikų ir jaunimo festivalį, kultūrinės edukacijos projektą „Muzika kviečia kiekvieną“. Muzikuoti, tobulėti ir semtis patirties iš gerai žinomų Lietuvoje ir pasaulyje muzikos meistrų jaunimas susirinko ne tik iš Klaipėdos miesto, tačiau ir iš viso Vakarų regiono muzikos ir meno mokyklų.

Moksleivių įvertinimas: puikiai

Šiemet festivalis sulaukė net 70-ies dalyvių. Didžioji jų dalis buvo dainavimo atstovai. Jų čia atvyko net 13. Taip pat nemažai jaunimo, pasirinkusio smuiko specialybę – 11. Iš jų dvi gargždiškės – Saulė Bielkauskaitė ir Odilija Tinkutytė. Vienodas skaičius jaunųjų menininkų atvažiavo dar geriau pažinti fortepijoną ir kankles – po 8. Geriau įvaldyti akordeono muzikos techniką projekte stengėsi 7 moksleiviai. Vienas iš jų vėlgi Gargždų muzikos mokyklos atstovas Marius Kukšta. Festivalyje trimitu grojo 5. Fleitos ir violončelės skleidžiamų garsų vingrybių mokėsi po 4 jaunuolius. Parodyti ir sustip­rinti gebėjimą groti saksofonu atvyko 3 mokiniai, o eufonija ir trombonas turėjo po 2 šiuos instrumentus geriau pažinti norinčius menininkus.

„Norėjau groti akordeonu, tačiau mama patarė mokytis muzikuoti saksofonu. Ji sakė, jog kol ateisiu iki mokyklos su akordeonu ir kuprine ant pečių, tai paskęsiu. Todėl ir liepė pabandyti rinktis šį instrumentą. Pamėginau ir patiko. Labiausiai šiame festivalyje patinka maistas. Aišku, ir darbas su mūsų įžymiu saksofonininku Danieliumi Praspaliauskiu, bet ir valgyti skaniai duoda“, – juokaudamas kalbėjo Mažeikių muzikos mokyklos mokinys, trylikametis Ignas Videika. Projekto dalyvis 6-erius metus mėgstamu instrumentu grojo muzikos mokykloje. O iki 9-os klasės turės apsispręsti, kurioje bendrojo lavinimo mokykloje su sustiprintu muzikiniu ugdymu tęs savo muzikines studijas: „Noriu išsirinkti geriausią mokyklą, kurioje gaučiau geriausią išsilavinimą pagal savo muzikinę specialybę.“

Dainininkai juokaudami lyg ir pritarė I. Videikai, sakydami, jog šią specialybę rinkosi tam, kad nereikėtų nešiotis instrumento su savimi. „Labai gerai jaučiamės dalyvaudami šiame projekte. Čia gauname daug patirties, įdomias ir naudingas pamokas su savo mokytoja, operos soliste Aukse Petroni“, – atvirai pasakojo balso lavinimo besimokantys jaunuoliai.

Motyvuotų menininkų – mažai

„Su Stasio Šimkaus konservatorija bendradarbiaujame jau turbūt 4-us metus. Kartu kuriame įvairias stovyklas, bandome ugdyti jaunus menininkus, pianistus. Todėl nebuvo sunku rasti laiko čia atvykti ir prisidėti prie šio nuostabaus renginio“, – kalbėjo jaunosios kartos lietuvių pianistas, keturiolikos tarptautinių konkursų laureatas Aidas Puodžiukas. Apie jaunųjų menininkų perspektyvas Lietuvoje ir pasaulyje pianistas kalbėjo pozityviai, pabrėždamas, jog nepaisant naujųjų technologijų žalos, daromos jaunam žmogui, vyksta dar didesnė atranka. „Mano manymu, muzikoje turi būti tie žmonės, kurie negali gyventi be muzikos. Tie, kurie nesiekia vienadienio tikslo, kurie nemuzikuoja dėl vieno koncerto, konkurso ar laimėjimo, o tie, kurie kiekvieną dieną atsikelia ir nori groti žmonėms. Muzika visada turės išliekamąją vertę. Galbūt tokių žmonių ir mažės, bet muzika niekada nemirs“, – „Bangai“ kalbėjo A. Puodžiukas. Pasak pianisto, profesionaliai orientuotų ir labai motyvuotų muzikuojančių jaunų žmonių yra mažas procentas. „Galvoju, jog tai yra pedagogų tikslas nekeliant baimės įskiepyti vaikams, o tuo pačiu ir žmonėms, kad tai gali tapti gyvenimo būdu. Nes mūsų mokymosi įstaigose vaikai vis dar bijo groti, bijo suklysti, eiti į sceną. Šią situaciją reikia keisti suvokiant, jog tai, kad vaikai groja, prisiliečia prie muzikos, yra labai gerai“, – pamąstymais dalijosi muzikos profesionalas.

Svarbiausia smuikininkui – kokybė

Lietuvoje ir pasaulyje garsus smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekker su džiugesiu pasakojo, jog jam labai pasisekė, nes Vokietijoje, kur jis gyvena ir dirba, šiuo metu yra vaikų vasaros atostogos, todėl turėjo laiko atvykti į projektą. „Nuostabu dirbti su jauna karta. Jaunimas yra žymiai paprastesnis, turi daug klausimų, atsakingai dirba visiškai nepriklausomai nuo jų amžiaus. Čia aš turiu mergaičių grupę nuo 8 iki 14 metų, su kuriomis užduotis įvykdėme 3 kartus greičiau ir profesionaliu lygmeniu, skirtingai negu tai būčiau padaręs Vokietijoje. Muzikos išsilavinimo lygmuo Lietuvoje yra daug aukštesnis“, – apie savo patirtį kalbėjo M. Švėgžda von Bekker. Smuikininkas pastebėjo, jog groti šiuo instrumentu renkasi mažiau, bet tikslingiau jaunųjų menininkų. „Anksčiau būdavo daugiau smuikininkų, kurie muzikuodavo apskritai, dažniau dėl laisvalaikio ir nebūtinai su tuo eidavo toliau. O dabar matosi, jog tie, kurie pradeda groti šiuo instrumentu, tai „įsikimba“ į jį tikslingai. Ir tai labai mane džiugina. Juk ne kiekybėje esmė, o kokybėje“, – savo įžvalgomis dalijosi profesionalas. Pasak Martyno, jaunieji Lietuvos menininkai turi puikias ateities perspektyvas, tačiau tik tuo atveju, jei Lietuvoje ir toliau išliks tokie kultūros ir muzikos židiniai kaip Stasio Šimkaus konservatorija. „Neduok Dieve, jei konservatorijas ir muzikos mokyklas pradėtų jungti į vieną visumą, centralizuotą sistemą. Tada mes prarastumėm savo veidą, konkurenciją, visos Lietuvos bendro lygmens išlaikymą. Todėl siunčiu žinią Švietimo ir mokslo ministerijai: nesugriaukime to, ką taip ilgai puoselėjome per visus šiuos Nepriklausomybės metus“, – nuoširdžiai sakė smuikininkas.

Visi jautėsi praturtėję

„Čia atsivežiau pilnas kišenes žvaigždžių ir dovanų, meilės ir aistros muzikai ir menui. O dabar dar labiau praturtėjau, nes dėl to, ką čia padovanojau, atgal gavau nenusakomai daug. Čia mes kuriame save, erdves. Mes čia atsiveriame ir matome, ką tai reiškia. Svarbiausia, kad muzika, prasmė ir mintis turėtų didelę erdvę. O erdvė yra mano fantazija, sielos ir širdies versmė. Mes čia darome nuostabius darbus. Įsimylėjau šiuos vaikus ir man jų labai trūks, kai reikės iš čia išskristi“, – emocionaliai kalbėjo Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti operos solistė Auksė Petroni. Ji žavėjosi, jog čia yra tokių stebuklingų žmonių, kaip miela Loreta Jonavičienė, nuostabi kolegė Giedrė Zeicaitė, kolega ir nuostabus draugas Martynas Švėgžda von Bekker. „Pianistai ir mes visi norime čia tiesti žvaigždžių ir vaivorykščių tiltus. Mes norime, kad čia atvykę jaunieji menininkai užsikrėstų ta amžinąja muzikos meile. Todėl mes šiandien esame čia, taip greitai vieni kitus susiradę“, – neblėstančiu optimizmu tryško A. Petroni. Moteris pasakojo apie savo darbo patirtį Vokietijoje ir pabrėžė, jog labiausiai dirbdama su jaunimu pasiilgsta degančių vaikų akių, greitos koncentracijos. „Čia jaunimas labai greitai reaguoja, yra labai talentingi, greitai priimantys naują informaciją. Jie myli muziką, myli tai, ką daro. Jaunuoliai čia visiškai nesugadinti ir tokie pilni erdvių… Esu nenusakomai tuo sužavėta“, – baigdama interviu džiaugėsi operos solistė.

• Šių metų festivalyje vykusioje jaunųjų talentų kūrybinėje stovykloje jaunieji menininkai turėjo išskirtinę galimybę bendrauti su tokiais žymiais atlikėjais, kaip Martynu Švėgžda von Bekker (Vokietija), Aiste Bružaite (Lietuva), Danieliumi Praspaliauskiu (Lietuva), Aukse Petroni (Vokietija), Sigitu Petruliu (Lietuva), Aidu Puodžiuku (Lietuva), Kotryna Šiugždinyte (Didžioji Britanija), Rimantu Giedraičiu (Lietuva). Stovykloje buvo rengiamas bendras koncertas. Tačiau baigiamasis koncertas vyks lapkričio 18 d. Klaipėdos koncertų salėje, kurį sukūrė buvusi konservatorijos mokinė, klaipėdiškė Ieva Parnarauskaitė.

Julija BANIENĖ