Žydų indėlį miestui primins kino teatro siena

Žydų indėlį miestui primins kino teatro siena

Gargždų gyventojų ir miesto svečių simpatijas pavergęs ant buvusio buitinio pastato išpieštas berniukas su berete turės draugiją. Šįkart pagal Gargždų miesto bendruomenės tęsiamą kūrybinių akcentų projektą „Žaidžiantys“ išpiešiama Gargždų „Minijos“ kino teatro siena – atiduodama duoklė istorijai, čia bus pavaizduoti trys futbolininkai iš žydų komandos ir jidiš kalba parašytas miesto pavadinimas.

Įprasmins atminimą

Aktyvi Gargždų miesto bendruomenės narė Roma Litvinaitė „Bangai“ pasakojo, kad tęsiant projektą „Žaidžiantys“ šiais metais bendradarbiauta su Gargždų krašto muziejumi, ieškota miestui svarbių istorinių temų. „Iš visos gausybės pasirinkome įprasminti bei prisiminti Gargždų žydų bendruomenę. Postūmis buvo pati miesto vieta ir joje esanti siena bei šiais metais minimi Lietuvos žydų istorijos metai. 1923 metais žydai sudarė beveik 50 procentų visų Gargždų gyventojų, miestui išaugus 1939 metais – apie 30 procentų (gyventojų – apie 3 „Tai tikrai ne paskutinis Gargždų miesto bendruomenės projektas. Planuojame ir ateityje gyvinti miesto erdves, kultūriniais akcentais pasakoti miesto istoriją“, – teigia Gargždų miesto bendruomenės narė 
R. Litvinaitė.100, iš jų žydų – apie 1 000)“, – pasakojo R. Litvinaitė.

Pasak jos, minčiai realizuoti nuspręsta pasikviesti „Gyva grafika“ menininką Tadą Šimkų. Vaizdinės medžiagos iš Gargždų žydų bendruomenės gyvenimo yra labai mažai. Minčių ieškota Gargždų štetlo istorijos puslapyje https://kehilalinks.jewishgen.org/Gargzdai/ bei Gargždų krašto muziejaus archyvuose. Toje vietoje, kur atsiras piešinys, iki karo stovėjo sinagoga. Aplink ją buvo susiformavęs gyvenamasis žydų kvartalas. Virė socialinis, kultūrinis gyvenimas. Tuo metu gyvenę žmonės kūrė mūsų miestą.

Tautybių samplaika

Nuotraukoje, kurios motyvas panaudotas piešiniui ant „Minijos“ kino teatro, užfiksuota viena iš žydų futbolo komandų – greičiausiai „Makabi“. R. Litvinaitė pasakojo, kad jos autorius yra Gargžduose užaugęs George (Hirsch) Birman (1922). Daugelis iki šių dienų išlikusių tarpukario nuotraukų yra būtent darytos šio fotografo. Simboliška, kad ant „Minijos“ kino teatro sienos bus pavaizduoti žydų komandos futbolininkai, o šalia stovi ir Algirdo Boso skulptūra „Banga“, išeis aliuzija į dviejų kultūrų, tautybių simbiozę, kurios gražiai persipina Gargždų miesto istorijos vingiuose.

Dar penktadienį į Gargždus atvyko kūrybinės studijos „Gyva grafika“ menininkas Tadas Šimkus su Mariumi Skrupskiu, būtent jie įgyvendino ir berniuko su telefonu rankose ir nukreiptu žvilgsniu į tulžį idėją ant buvusio buitinio pastato. Šįkart menininkų tandemas vėl dirba drauge. „Lietus trukdo dirbti pagal planą, bet kol kas pakankamai sėkmingai kovojame. Pabaigti planuojame šią savaitę. Pradžioje, naudodami projektorių, perkėlėme piešinio pagrindą, o dabar jau purškiame dažus, spalviname tarsi spalvinimo knygelę. Kadangi projektoriui reikia tamsos, tai daug darbo vyko tamsiuoju paros metu, pavyzdžiui, iš sekmadienio į pirmadienį dirbau iki šešių ryto“, – pasakojo menininkas iš Kauno. T. Šimkus sakė, kad pasirinktą istorinę nuotrauką stengiamasi pateikti, interpretuoti kuo estetiškiau. „Mums labai įdomus šis projektas, pats labai laukiu galutinio rezultato. Toks grafinis, graviūros pobūdžio ir tokio mastelio darbas mums taip pat nauja patirtis, dar nesame darę būtent tokio masto. Mane stebina Gargždų miesto bendruomenė savo aukštu kultūros lygiu, meno supratimu. Tenka darbuotis įvairiuose miesteliuose ir miestuose. Tas meno supratimas labai skiriasi. Džiaugiuosi, kad čia jis yra sveikas, neiškreiptas. Malonu atvažiuoti ir prisidėti prie tokių prasmingų projektų“, – sakė menininkas T. Šimkus, kuris pasidžiaugė, kad ir jais bendruomenė puikiai pasirūpina: tiek nakvyne, tiek maitinimu.


TAI ŽINOTINA

  • Projektas finansuojamas iš Klaipėdos rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2020 metų veiksmų plano įgyvendinimo priemonės, skirtos stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Projekto bendra suma 4 650 Eur.
  • Jau anksčiau miestą papuošęs berniukas su berete – tai pozityvo akcentas mieste. Vaikas – tai augimo simbolis, retro apranga sumaišyta su šiuolaikine – atspindi įvairią supančią architektūrą, istorijos tėkmę, o paukštis – tulžys, pripažintas gražiausiu Lietuvos paukščiu ir gyvenantis Gargždų kaimynystėje. Panašu, jog berniukui įdomiau stebėti šį paukštį gyvai nei telefono ekrane!

KOMENTARAI

  • Gargždiškis, knygos „Gargždai. Futbolas. Banga“ autorius Remigijus RIEKAŠIUS: „Mano nuomone, sumanymas tokiu būdu įamžinti dalelę Gargždų istorijos yra puikus. Kartais mes užmirštame, kad iki pat 1941 metų vasaros mūsų mieste buvo pakankamai gausi žydų bendruomenė, kuri taip pat kūrė ir puoselėjo Gargždus. Kad į mus žvelgia trys gargždiškiai iš „Makabi“ futbolo komandos, simboliškai pabrėžia ir tai, jog futbolas yra viena iš svarbių mūsų miesto identiteto dalių. Iš tarpukario spaudos ir amžininkų prisiminimų žinome, kad susitikimai futbolo aikštėje tarp Gargždų jaunalietuvių ir „Makabi“ buvo svarbus įvairių švenčių elementas, o akistatose su pajėgesniais varžovais lietuviai ir žydai suvienydavo savo jėgas.“
  • Gargždiškė gidė Monika VASYLIENĖ: „Labai teigiamai vertinu šį naują miesto akcentą, tokio projekto jau seniai reikėjo. Pasirinktas nuotraukos variantas labai geras, juk skulptūra gali šiek tiek iškreipti bruožus, o čia yra realybė. Be to, tai žmonės futbolininkai, kurių mes nežinome, nepažinojome kasdienybėje. Tiktų dar ne vieną tokią nuotrauką ištraukti ir pateikti... Tai visiems istorijos pamoka. Gargždų mieste anksčiau buvo pastatyta nemažai stendų su fotografijomis iš Gargždų miesto istorijos, prie Gargždų šeimos medicinos klinikos dar tebėra, nebuvo jokių užrašų, tačiau žmones jau vertė galvoti. Dabar – tuo labiau. Piešinys ant sienos – žymiai ilgaamžiškesnis, turintis didesnę vertę. Svarbu, kad jidiš kalba parašytas Gargždų pavadinimas, nereikia norėti, kad būtų parašyta žemaitiškai ar lietuviškai, ar dar kaip. Kiekviena tauta savaip vadina tą kraštą. Yra klausiančiųjų, kodėl žydai? Žydų buvo visada daugiau negu lietuvių, gyvenančių Gargžduose. Tai žydiškas miestas. Kai sklaidai istorijos puslapius, visi svarbiausi momentai yra susiję su žydais vienaip ar kitaip. Ar tai būtų šventės, ar tai būtų medicinos istorija. Nuo ko prasidėjo? Nuo žydų, jie buvo pirmieji farmacininkai, pirmieji akušeriai, pati pirmoji vaistinė buvo įkurta žydo. Daugiausia žydų gyveno mūsų dviejose pagrindinėse gatvėse, jie buvo labai bendruomeniški, jie nebuvo atsiskyrę. Neskirstė žmonių, ar tu lietuvis, ar žydas... Buvo kartu ir choruose, ir susitikimuose, ir šventėse. Žydų indėlis į mūsų miesto istorijos raidą yra didžiulis. Nežinau, ką lietuviai būtų galėję padaryti daugiau, nei dėl savo miesto padarė žydai. Be to, jie yra seniausiai čia gyvenanti užsieniečių bendruomenė. Svarbu ir tai, kad holokaustas prasidėjo Gargžduose, tai kur kitur įamžinti, jei ne čia. Be to, ta vieta ypatingai žydiška, dvi sinagogos, pirtys, mokykla... O ir Gargždų futbolo mes neįsivaizduojame be „Makabi“. Jei ištrinsime žydų indėlį, tai tas pats, kas žmogui vieną ranką nupjautume.“

Agnė ADOMAITĖ

Andriaus JOKUBAIČIO ir „Bangos“ archyvo nuotr.


Taip pat skaitykite:

Tūba pasitarnavo mokyklos iškabai
Už karantino taisyklių pažeidimus slegiančios baudos, bet susilaikyti sunku
Speigas aušino pandemiją, tačiau be aukų neapsiėjo
Brožių bendruomenę išgarsino socialinis verslas
Improvizacija – „Močiutės košė“

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Grokime atsakingai

Dėl pasitraukusių dviejų ministrų Italijos Vyriausybė krizėje; po…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook