Žvejams iš Dovilų svarbiausia užkibusi emocija
Dėl žvejybos pamišusi šeima – kai taip kas nors pavadina doviliškius Valiukonius, jie visiškai neprieštarauja. Danos Valiukonienės tėtis buvo užkietėjęs žvejys, tad ji nuolat sau kartojo, kad ko jau ko, bet vyro žvejo neturės. Tik kur gi dingsi, jei giminėje lemta tokiam tokį sutikti? Taigi moteris sutiko Vladą – profesionalų žveją su stažu. Ta pati lemtis lydėjo ir dukrą Donatą bei sūnų Martyną. Trimetė anūkėlė Urtė prie karjero smėliuką jau irgi vadina pašariuku. Šeimai sėkmingai užkibo ir verslo laimikis – jau 17 metų Lietuvos ir užsienio rinkoms jie gamina viliokus, meškeres ir kitas gėrybes žvejams.
Pomėgį pavertė verslu
D. ir V. Valiukoniai į Dovilus atsikraustė prieš šešerius metus. Įsigyti nuosavą namą juos skatino sėkmingai plėtojamas verslas. Tad dirbtuves jie įsirengė rūsyje ir į darbą kasryt žygiuoja su šlepetėmis. Po vienu stogu sėkmingai gyvena tėvai, sūnus Martynas su žmona Kristina ir dukrele Urte, taip pat duktė Donata Kontenienė su vyru Mindaugu.
IĮ „Vivingra“ Vladas įkūrė dar 1997-aisiais. „Pagal specialybę esu dažytojas-tinkuotojas. Tačiau šis darbas nebuvo mielas – dirbau tik dėl uždarbio. Galiausiai supratau, kad lengviausia save realizuoti toje srityje, kuri labiausiai patinka. Pažįstami žvejai nuolat prašydavo pagaminti žūklės priemonių, tad pamaniau – kodėl iš to nepadarius verslo?“ – pasakojo šeimos galva.
Ir štai šiandien šeimyniškas „Vivingros“ kolektyvas gamina medinius viliokus (žvejų vadinamus vobleriais), meškeres stintoms žvejoti, stintines blizgutes, sargelius, dirbtines uodo trūklio lervas, fosforinius guminukus ir kitas smulkmenas. „Daug daug vyriškų žaislų“, – reziumuoja Dana. Viliokai – gamintojų „arkliukas“, tačiau jų gamyba priklausoma nuo metų sezono.
Žvejiški rankdarbiai
Visa produkcija – rankų darbo. Vlado tikinimu, dėl to ji žvejų ypač vertinama. „Konkurencija didelė – juk įvežama daug kiniškos produkcijos. Tokie gaminiai teoriškai gražūs, bet neveiksnūs. Žuvis ant tokių plastmasių nekimba, o mūsiškėms medinėms „žuvelėms“ pasiduoda“, – kalbėjo V. Valiukonis.
Nebylios žuvys turbūt taip ir nepasakys, kodėl kimba ant „Vivingros“ gaminių. Tad šeima spėja, kad sėkmės paslaptis slypi ne serijinėje gamyboje. „Kol pagaminame, kiekvienas viliokas pereina per 10 rankų – reikia išdrožti, nudažyti. Įdedame daug pastangų ir širdies“, – sako D. Kontenienė.
Šeimos gaminius užsako Lietuvos, Latvijos, Norvegijos, Kaliningrado srities didmenininkai. Anot Vlado, patekti į užsienio rinką prireikė gero dešimtmečio. Dažniausiai vienu kartu užsakoma 200–300 gaminių. Per dieną šeima pajėgi jų pagaminti apie 150.
Beje, doviliškių rankdarbiai už įvežtinius dažniausiai pigesni. Pakuotė kainuoja 13–50 Lt, o importuotieji – ir per 100 Lt.
Keliauja su meškerėmis
Kad gaminami „žaislai“ ne tik vyriški, patvirtina šeimos pavyzdys. Donata su broliene Kristina yra nuolatinės Gargžduose organizuojamų lynų gaudymo varžybų „Lyneli, lyneli“ dalyvės. Savaitgaliai su meškere – judviejų bei mamos Danos silpnybė. „Draugai manęs klausia, kaip vyrą kiekvieną savaitgalį į žvejybą išleidžiu. O kaip galiu neišleisti? Tai nesuvokiama. Užaugau tarp žvejų, visi šeimos draugai tokie pat“, – tikina Donata. Dana priduria, kad draugai bei giminės irgi žvejai – kitokių pomėgių tarp artimųjų nėra.
Šeima nemažai keliauja, tačiau istorinės skulptūros lieka gal kokiame trečiame plane. Lietuvą, Ukrainą, Suomiją, net Prancūziją jie apvažiavo čempionatų dėka. Klausiu, ką veikti Prancūzijoje su meškere? Valiukoniai atsako, kad užsienio grožis jiems – upės ir gamta. Įdomesnių lauktuvių vieni kitiems jie irgi skuba į žūklės parduotuves.
Žuvis palieka gyventi
Ar gausi šeima kartais susibara? Taip, ypač jei šeimos moterų nenorima kartu vežtis į žvejybą. Taip pat, jei iš jų daiktadėžės vyrai neatsiklausę nugvelbia kokį vilioką ar užsideda geresnę ritę. Moterys sako dėl pomėgio kvaištelėjusios. „Turime daug tokių pavyzdžių. Viena pažįstama vyrą kartu į žvejybą vežasi tik dėl to, kad pati į valtį nepajėgia įkelti variklio“, – juokėsi moterys.
Vladas, Martynas ir Mindaugas žvejoja Lietuvos spiningautojų lygoje. Neseniai ir Gargžduose rengtose spiningavimo varžybose tapo nugalėtojais. V. Valiukonis, turintis 49-erių metų žvejybos stažą, neseniai 6-ajame pasauliniame spiningavimo iš valčių čempionate laimėjo 1-ąją vietą.
Turbūt nekeista, kad šie žvejai žuvies nevalgo, o pagautą paleidžia. Jie juokauja tik kartais silkės nusiperkantys. „Būna, kad šeimininkės, pamačiusios mus prie telkinio, paprašo sužvejoti pietus“, – prisimena Donata. Žvejams svarbiausia pagauti ne žuvį, bet emociją.
