Žurnalisto pastabos

Ir mąžtame, ir sugrįžtame

Iškiliausias mūsų valstybės šventes – Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją – pastaruoju metu gimtojoje šalyje sutinka vis mažiau žmonių. Ir mano artimiausia kaimynė į klausimą, kur studijuos jos sūnus abiturientas, lyg kirviu nukerta: kam tie mokslai, darbo juk nėra, tevažiuoja į užsienį uždarbiauti! Vadinasi, aštuoniolikametis taip pat papildys emigrantų gretas.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, per metus gyventojų Lietuvoje sumažėjo tiek, kiek gyvena Marijampolėje – apie 45 tūkst. Praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo 3 mln. 199 tūkst. gyventojų ir tai yra 1,4 proc. mažiau negu minėtų metų pradžioje. 85 proc. bendro mažėjimo sudaro neto migracija (daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja), o neigiama natūrali kaita (daugiau mirė nei gimė) tesudaro 15%.

Lietuvoje žodis „emigracija“ jau kelerius metus sukelia itin daug emocijų, diskusijų ir pasipiktinimo. Tai procesas, kurio neįmanoma mechaniškai sustabdyti, kuris kiršina žmones šalies viduje, kuris tampa įrankiu politikų lūpose. Sąvoka „emigracija“ linksniuojama, akcentuojama, dažnai kartojama ir jis dar ilgai nepaliks abejingų.

Iš Lietuvos, oficialiais duomenimis, 2001-2010 metais emigravo 337 tūkst. gyventojų, teigia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro atstovai.

Ekonomikos augimo metais, t. y. 2007-2008-aisiais, lietuvių emigrantų skaičius sumažėjo, o pastaraisiais metais ypač išaugo.

Lietuva jau dešimtmetį yra tarp pirmaujančių ES valstybių pagal emigracijos mastus 1 tūkst. gyventojų. Lietuvos neto migracijos skaičius – imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas tūkstančiui gyventojų – 2010 metais buvo – 23,5 ir tai buvo didžiausias neigiamas rezultatas ES. Emigruoja daugiausia 25-34 metų amžiaus gyventojai.

Ir aklam aišku, kad mes prarandame jaunimą, vadinasi, galbūt prarandame ir ateitį. Lietuvoje, jeigu imtume visus gyventojus, apie 30 proc. norėtų emigruoti, o jeigu pasižiūrėtume jaunimą, skaičius artėja prie 60 proc., ir emigruoti siekiančių ne trumpam, o ilgesniam laikui. Įvairiausiais tyrimais įrodyta, kad pagrindinės emigracijos priežastys yra ekonominės, t. y. 85 proc. išvykusiųjų iki išvykimo buvo bedarbiai metus ir ilgiau, tačiau emigruojama ir dėl studijų, socialinio nesaugumo, šeimos aplinkybių, karjeros galimybių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario mėnesio pradžioje susitikusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku griežtai ištarė, kad didelį jaunų žmonių nedarbą lemia tai, kad atsakingos institucijos nevertino šios problemos kaip rimtos. Po tokios šalies vadovės kritikos ministras D. Jankauskas raportavo, kad suinteresuotos institucijos per savaitę parengs naujus pasiūlymus dėl priemonių, kurios padėtų mažinti jaunimo nedarbą. Ach, koks, pasirodo, mažmožis tas nedarbas – reikėjo tik prezidentei piršteliu parodyti, kaip mat planas bus suregztas. Na, plano rezgimo laikotarpiu bedarbystė žiū ir sumažės: kol jis bus kuriamas, visi bus užsiėmę…

Gal esame pernelyg sarkastiški? Gi statistikos duomenys skelbia, kad pastaruosius metus Lietuvoje viskas klojosi kaip iš pypkės! Taigi, Statistikos departamento duomenimis, 2011-ieji buvo itin sėkmingi pramonei. Pramonės produkcija, palyginti su 2010 m., išaugo 7,4 proc. Lietuvos eksporto augimas 2011 m. buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Išankstiniais duomenimis, 2011 m. prekių eksportas sudarė 69,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 28,8 procento. Šalies prekybos įmonėms praėję metai buvo geriausi per pastaruosius trejus metus. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 20,6 procento palyginamosiomis kainomis. Tai rodo, kad atsigauna vidaus rinka, gyventojai taupymo režimą pamažu keičia aktyvesniu vartojimu. Praėjusiais metais per devynis mėnesius įmonės uždirbo 7,2 mlrd. litų ikimokestinio pelno – beveik dukart daugiau negu atitinkamu 2010 m. laikotarpiu.

Nujaučiu, kad tokia optimistiška statistika, kuri realiai niekaip nepagerina mūsų kasdienio gyvenimo, erzina ir galbūt verčia net susikrauti lagaminus ir patraukti laimės ieškoti į svečias šalis. Tačiau gerų ženklų norime ar nenorime jų pastebėti – yra. Vienas jų – padaugėjo į Lietuvą gyventi grįžusių tautiečių. Pernai grįžo 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, arba triskart daugiau nei 2010 m. Galbūt jie ir yra visgi ne už kalnų pagerėsiančio gyvenimo savoje šalyje pranašai?

Vilija BUTKUVIENĖ