Žurnalisto pastabos
Vislab, nebeišgalim?
Ak, kad kas mums įpūstų Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ „Pavasario linksmybių“ optimizmo! „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą …/Vislab, kas rudens bjaurybėj numirė verkdams,/Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo/Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs, /Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint,“ – unikalaus hegzametro eilutėmis K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų tautinę savimonę. Ak, ir prisiminkime tai, kad poema buvo parašyta 18 a., kai žmonės dar tempė baudžiavos jungą! Ak, stiprūs gi buvo tie mūsų protėviai, kad vargą vargdami dar ir džiaugtis mokėjo.
Mūsuose džiaugsmo nelikę. Ir nė motais mums tas pavasario svaigulys! Ir nesam mes tokie stiprūs kaip K. Donelaičio poemos herojai!
„Nors imk ir pasikark, kai ateina sąskaitos už šilumą, kai gaudamas minimalų atlyginimą dar privalai eiti nemokamų atostogų, kai neturi galimybės pavaduodamas susirgusį kolegą bent vieną kitą litą prie kuklios algelės prisidurti, o privalai dirbti už dyką, tikrai nebežinom, ką beprisišaukti, kam savo bėdas beišsakyti?“ – „Bangai“ šią savaitę guodėsi vienos rajono vidurinės mokyklos techniniai darbuotojai. Jaunas vėžaitiškis į redakciją atėjo norėdamas padėti pažįstamam pensininkui: mat žmogelis gavęs tokią sąskaitą už šildymą, kad širdis stoja žiūrint. Gal žurnalistai tas sąskaitas galėtų nusiųsti Vyriausybei, premjerui Andriui Kubiliui? Tegu esą paaiškina žmonėms, kodėl nesugebėjo derėtis dėl pigesnių energetinių resursų, kodėl taip yra, kad už trumpesnį mėnesį brangesnis šildymas? Mokyklos pagalbinio personalo darbuotojai irgi ketina ne tik vietinei spaudai savo bėdas išguldyti, bet ir televiziją kviestis. Mat viliasi, kad gal ten, valdžios viršūnėje, sostinėje, nežino, kas dedasi provincijoje. Gal, kai televizija parodys, valdžios vyrai atsikvošės – vožtels savivaldybėms, kad šios žmonių neskriaustų! Vargu ar kokiai komercinei televizijai rūpi mažų žmonių problemos. Pasakysiu žiauriai – televizijas domina garsių žmonių skandalai, nes tai kelia eilinių žiūrovų smalsumą. Kuo didesni tokių skandalingų laidų reitingai, tuo didesnės televizijos reklamos pajamos. Na, jei sugebės tos mokyklos valytojos kokį itin skandalingą įvykį sukelti, pavyzdžiui, bado streiką surengti, tai gal kokia televizija ir teiksis dėmesį parodyti. Atvažiuos, nufilmuos, o problema liks.
Graudu, kad net dvidešimt pirmame amžiuje naivios žmonių viltys primena istorinį vaizdelį: 19 a. užguiti Rusijos mužikai keletą tūkstančių kilometrų ėjo pėsčiomis nešdami raštą carui, norėdami išsisakyti apie savo varganą gyvenimą, kurio nebeišgali ištverti. Vargšeliai manė, kad caras (dabar – gal Vyriausybė, prezidentė, Seimas) geras, tik tie bojarinai (suprask, savivaldybės) pikti, godūs ir savanaudžiai. Betgi caras pats tokius paliepimus buvo davęs, ir varguolių skundai jam nė motais!
Nė motais mūsų rūpesčiai ne tik komercinėms televizijoms, bet ir Lietuvos valdžios viršūnėms. Sotus dar niekada alkano neužjautė ir neužjaus. Kad ir toks pavyzdėlis: savivaldybės suka galvas, kaip išgyventi su nurėžtais biudžetais, kaip algas biudžetininkams išmokėti, nes atlyginimams šiais metais užtenka tik maždaug vienuolikai mėnesių, o kai kurios ministerijos pinigais švaistosi be jokio sąžinės graužimo.
Štai nepaisant sunkmečio ir raginimų taupyti dviem dešimtims Žemės ūkio ministerijos darbuotojų visiems metams paskirti didžiuliai priedai prie atlyginimų už atsieit skubių darbų vykdymą. Ministerija aiškina, kad leidžia Europos Sąjungos (!) pinigus. Priedai visiems metams prie atlyginimų (kai kurių pareigūnų algos yra 4-6 tūkst. litų) numatyti itin solidūs – nuo 70 iki 90 procentų. Jei tie papildomi darbai išties yra tokie reikšmingi, tai kaip darbuotojas per darbo dieną juos gali suspėti padaryti? Peršasi kvaila mintis, kad gal geriau vertėtų bent laikinai priimti dirbti jaunus išsilavinusius bedarbius, kurių, kaip žinome, pilna darbo birža, o ne tiems patiems valdininkams dvigubą atlyginimą už viengubą dieną mokėti?..
Na, kam dar galėtume savo bėdas išringuoti? Apie benzino litrą už penkis litus, apie auksinius kiaušinius, tokius vištos dėdavo tik pasakose, o šiomis dienomis tokius perkame prekybos centruose. Juk artėjant Velykoms jų kaina šoktelėjo beveik kaip už geros prabos auksą! Seimui? Betgi parlamentarai jau „nebetrivoja“ iki spalyje numatytų rinkimų ir siūlo juos surengti pirmalaikius liepos mėnesį. Na, to ir betrūko! Ir taip jau kasdieną gyvenimą mums gadina, tai dar ir vasarą rinkiminėmis agitacijomis kėsinasi apkartinti?..
Vilija BUTKUVIENĖ
