Žurnalisto pastabos
Apie prestižą
Paskutinis septintojo Gargždų muzikos festivalio koncertas Kultūros centro scenoje trečiadienį išsiliejo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir publikos vienove.
Turbūt pirmą kartą renginio organizatoriams iškilo sudėtingas uždavinys, kaip sutalpinti septynias dešimtis muzikantų. Unikalus reginys akiai, tikra palaima klausytojų ausims. Dirigentas Robertas Šervenikas valdė ne tik orkestrą, bet jo mostams pasidavė ir pilnutėlė salė žiūrovų. Kaip ir pirmojo smuiko magijai. Solistės Astos Krikščiūnaitės atliekamos arijos ir dainos skambėjo tarsi kalnų krištolas.
Paskutinis kūrinys, susidedantis iš penkių dalių, atskleidė per septynerius festivalio metus ūgtelėjusią publikos kultūrą – tarp dalių niekas neplojo. Bet tikra ovacijų banga pratrūko kartu su inscenizuotu fejerverku nuskambėjus paskutiniesiems orkestro garsams. Tada jau mes, publika, parodėme savo gebėjimus – bene septynias minutes plojome muzikos virtuozams, skendintiems gėlių ir dėkingumo jūroje.
Gražiausia festivalio atsisveikinimo akimirka: kai muzikantai supranta, kad publika supranta…
Keturiolika festivalio koncertų, atskleidžiančių tikrojo meno vertę. Nacionalinio pasididžiavimo ir pasaulinio garso pasiekę atlikėjai: Valstybinis Vilniaus kvartetas, violončelininkas David Geringas, smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, Nacionalinis simfoninis orkestras… Svečiai iš Suomijos, Prancūzijos, Japonijos… Visa tai – Gargždų kultūros centro scenoje, kuri, žinoma, ne La Scala, bet čia įžymybės patiria jei ne profesionalumo, tai bent jau nuoširdumo pamokas.
Visgi Gargždų muzikos festivalis – prestižinis. Mūsų miesto vizitinė kortelė. Galime sau leisti būti išdidūs. Dabar jau žinomas ne tik Gargždų futbolas, dabar provincijos ledą jau pralaužė ir Gargždų muzikos festivalis.
Visiems veblentojams apie tai, kad Gargžduose menkas kultūrinis gyvenimas, galime pasiūlyti prasiplauti akis ir ausis. Du pavasario mėnesius turime rimtosios muzikos festivalį, rudenėjant dar ir dainuojamosios muzikos festivalį. Ateinantį savaitgalį sugriaudės ir pirmąkart į vasaros pradžią atkelta Gargždų gimtadienio šventė. Tenenusimena popkultūros mėgėjai – atsigavės ir jie. Jų skoniui bus net Radžis.
Šiemet prasiplėtė Gargždų muzikos festivalio rėmėjų ratas – atsirado dar keletas verslo įmonių, patikėjusių festivalio sėkme. Remti tokį renginių ciklą bet kuriai verslo įmonei yra ir ateityje būtų didžiulė garbė.
Garbė ir rajono Savivaldybei, prieš septynerius metus pritarusiai tuomet dar niekam nežinomos projekto vadovės Šarūnės Petruškevičienės užmojui. Nuo trisdešimties žiūrovų salėje pirmajame festivalyje septintajame jau išaugome per tris šimtus. Atrodytų natūralu, kad ne vienas kitas, o 27 rajono Tarybos nariai ir visi Savivaldybės vadovai aktyviau lankytųsi festivalio koncertuose. Daugeliui tikrai būtų atradimas, kokio, pasirodo, prasmingo renginio mecenatas besanti Savivaldybė!
Tiesa, dabar rajono vietos politikai išsijuosę susitikinėja su rinkėjais vykdydami prievolę jiems atsiskaityti, kai kurie jau laksto įsikibę kandidatams į Seimą skvernus. Atrodytų, susitikti su rinkėjais akis į akį ir papasakoti apie savo veiklą politikams turėtų būti prestižas. Bet viskas vyksta darbo metu. Tada, kai dauguma rinkėjų, kuriems atsiskaitoma, dirba. Ką gi, mūsų šalis – ne Norvegija, kurioje net Tarybų posėdžiai vyksta tik nedarbo metu – nuo 18 val. Ką jau kalbėti apie susitikimus su rinkėjais!
Minėtos šalies vietos politikas pokalbyje su Vakarų Lietuvos žurnalistais patikino, kad kitaip būti negali – kaip gi žmonės tiesiogiai dalyvautų savivaldos procesuose, jei posėdžiai vyktų dieną, kai visi dirba? O Lietuvoje demokratija, deja, kitokia. Dažnai priklausoma nuo priedų ir išmokų politikams dydžio.
Tiesa, vietos politikų ataskaitas galima perskaityti ir spaudoje. Nepatingėkite jomis pasidomėti. Tikrai atrasite daug įdomių dalykų pamąstymui. Galbūt ir atsakymą, už ką balsuoti ar nebalsuoti per ateinančius savivaldos rinkimus.
Vilija BUTKUVIENĖ
