Žurnalisto pastabos

Diplomas proto neprideda?


Neseniai viename dienraštyje perskaičiau straipsnį apie Seimo narių išsilavinimą. Net ir matydama, kad dabartiniame parlamente labiau vyrauja pramogų pasaulio, o ne politikos taisyklės, likau nemaloniai nustebinta, kad iš 141 šios kadencijos Seimo nario mažiausiai 10 neturi aukštojo išsilavinimo. Dar labiau pribloškė straipsnyje aukštųjų mokyklų nebaigusių seimūnų išsakyti komentarai, kad dėl to, jog neturi diplomų, jie nejaučia jokio diskomforto. Esą diplomas proto neprideda, nes rinkėjams svarbu ne titulai, o įgimtas noras viskuo domėtis ir dirbti nesavanaudiškai. Tokie komentarai tikriausiai yra „puiki“ motyvacija visos šalies moksleiviams. O ko verti tėvų ir mokytojų pastebėjimai, koks svarbus tinkamas išsilavinimas, kai Seimo nariai atvirai deklaruoja, kad diplomas proto neprideda?


Bet grįžkime prie tų, kurie ir be diplomų jaučia įgimtą norą viskuo domėtis ir dirba nesavanaudiškai. Remiantis pateiktomis ataskaitomis, be aukštosios mokyklos diplomo Seime dirba Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, Linas Karalius, Laimontas Dinius, Vytautas Kurpuvesas, Jonas Ramonas, Vytautas Bogušis, Jonas Stanevičius ir net Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas. Aukštojo išsilavinimo neturi ir mūsų rajone išrinktas Petras Gražulis. Tačiau šio fakto parlamentaras nesureikšmina. Skaitytame straipsnyje jis prisimena buvusį Didžiosios Britanijos premjerą Vinstoną Čerčilį, kuris mokyklose mokėsi gana prastai, dažnai buvo baudžiamas už prastus rezultatus ir per mažas pastangas. Ne itin malonų faktą, jog nėra baigęs aukštosios mokyklos, P. Gražulis aiškina savo aktyvia veikla pogrindyje prie Tarybų valdžios. Neva dėl jos buvo užkirstas kelias į universitetą. „Žinote, esu bendravęs su tokiais profesoriais, kurie už kaimo žmogų kvailesni. O kiek dar veikėjų tų diplomų prisipirko…“ – straipsnyje gintis bando P. Gražulis. Beje, smagu pastebėti, kad kitai mūsų rajone aktyviai besireiškiančiai Seimo narei Agnei Bilotaitei gintis ar aiškintis dėl aukštojo išsilavinimo nereikia. Ji Seime yra viena iš nedaugelio parlamentarų, baigusių politikos mokslus.


Abejones dėl Seimo narių išsilavinimo ir kompetencijos stiprina ir faktas, kad čia dirba nemažai parlamentarų, kurių profesijos tarsi niekaip nesusijusios su politine veikla. Štai taikomąją geodeziją baigęs Algis Čaplikas buvo sugebėjęs tapti ir aplinkos, ir sveikatos apsaugos ministru. O gydytojai Juozas Olekas ir Rasa Juknevičienė – krašto apsaugos ministrais. Jau minėjau, kad turinčiuosius politikos mokslų išsilavinimą Seime galima suskaičiuoti ant pirštų, tačiau Seimo narių profesijų įvairovė stebina. Pavyzdžiui, Mindaugas Bastys ir Stanislovas Giedraitis yra zootechnikai, Vilija Aleknaitė-Abramikienė – pianistė, Danutė Bekintienė – biologijos ir chemijos dėstytoja, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys – chemikas, Dangutė Mikutienė – režisierė, Vitas Matuzas – radijo inžinierius, Ligitas Kernagis išmano elektros tiekimą. Tai tik keli pavyzdžiai. Seime turime ir tekstilininkų, narkologų, pedagogų, aktorių ir kitokių nelabai ką bendro su politika turinčių specialybių atstovų.


Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius pastebi, kad visa ši įvairovė lemia blogą žinią – politika, kaip profesija, Lietuvoje plėtojasi lėtai. Vis dėlto jis pripažįsta, kad niekas negali pasakyti, kokios turi būti profesijų proporcijos parlamente, kur tas aukso vidurys. „Humanitarinių socialinių profesijų atstovai labiau orientuoti į idėją, yra šiek tiek idealistai, o ne pragmatikai. Tačiau visuomet reikalinga tam tikra pusiausvyra. Parlamente reikia kalbančių ir diskutuojančių, bet taip pat būtini teisės ir ekonomikos ekspertai. Parlamentas negali būti vien intelektualų klubas“, – svarsto profesorius.


Vis dėlto, jei pažvelgsime į Seimo rinkimų Lietuvoje istoriją, tai aiškiai pastebėsime, kad pirmasis Atkuriamasis Seimas išsiskyrė tuo, kad į jį dirbti atėjo daug intelektualų, filosofų, rašytojų, kitų humanitarinių, socialinių mokslų atstovų. Vėliau tendencijos ėmė keistis. Vėlesniuose Seimuose ėmė vyrauti technokratai – inžinieriai, baigusieji gamtos mokslus. Pagal profesijų profilį, sociologų teigimu, Seimas labiausiai pasikeitė po 2000 metų rinkimų, kai į jį buvo išrinkta nemažai verslininkų. 2004 m. rinkimai įsimintini tuo, kad parlamentarais tapo nemažai stambaus kapitalo atstovų, spaudoje skaičiuoti milijonieriai. O paskutinieji 2008 m. rinkimai mums atskleidė dar vieną naują tendenciją – į politiką pasuko pramogų ir sporto pasaulio žmonės. Tad nereikia stebėtis, kad dabartinis Seimas labiau primena cirką nei rimtą politinę instituciją. Ir kaltinti dėl to negalime nieko kito kaip patys save. Juk parlamentas didesniu ar mažesniu mastu atspindi visuomenę. Seimo sudėtį lemiame mes, rinkėjai, išrinkdami vienus ar kitus politikus, partijas. Jei renkame tokius, kurie ir be diplomų jaučia įgimtą norą viskuo domėtis ir dirba nesavanaudiškai, tai ir nesistebėkime tuo cirku, kurį dabar stebime…


Milda JUDELYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių