Žurnalisto pastabos

Pamokanti liaudies išmintis


Skaitytojai mūsų laikraščiui siūlo naują rubriką – seniūnų valymo metas. Pastabūs tie žmonės, nei pridėsi, nei atimsi. Pastaruoju metu savo noru dėl asmeninių priežasčių vienas po kito postus paliko Veiviržėnų ir Sendvario seniūnai, o didelėn kai kurių vietinių veikėjų nemalonėn pateko Endriejavo seniūnė.


Neklausk, kam skambina varpai, jie skambina tau –didžiojo rašytojo E. Hemingvėjaus mintis, dabar yra tapusi rajono seniūnų kalambūru. Kieno kito eilė?..


Niekas neneigia, kad atsinaujinimas seniūnijose yra reikalingas. Tačiau permainų būtinumą sujaukia „atnaujinimo metodai“ – kąsti iš pasalų, kalbėti neva bendruomenių lūpomis, kiršinti buvusius bendražygius. Tas, kuris pasakė skaldyk ir valdyk (senovės romėnų užkariautojų politinis principas – aut. pastaba), neapsiriko. Ši nuostata, gyvuojanti tūkstantmečius, labai gaji ir mūsų brangiojoje Lietuvėlėje.


Apkalta, taip galima įvertinti Endriejavo seniūnei suorganizuotą viešą „teismą“ neva dėl tarnybinio nusižengimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Visuotinis gyventojų susirinkimas praėjusį ketvirtadienį sušauktas per spaudą net nederinus su seniūnijos vadove, nepaskelbus dienotvarkės. Ar jos likimas jau buvo nulemtas iš anksto? Žinote, kaip skelbiama teismo nuosprendžiuose – grupei asmenų iš anksto susitarus… Bet gi čia įvykiai susiklostė kaip stebuklinėje pasakoje – gėris nugalėjo blogį; kaltinimų seniūnei autoriai pasislėpė šešėlyje, o pagrindinis veikėjas – endriejaviškiai apgynė savo bendruomenės garbę ir orumą. 322 parašus jie surinko ne vien gelbėdami seniūnę, tie trys šimtai parašų simbolizavo žmonių susitelkimą, pozityvų mąstymą, savo vertės suvokimą. Žmonės nebenori būti politinių žaidimų įrankiai – tą jie aiškiai išsakė visuotinio susirinkimo metu. Endriejaviškiai apgynė teisingumo sąvoką – kaltinti galima tik tada, kai faktai yra patikrinti ir jų realumas patvirtintas teisėsaugos institucijų. Neneigdami, kad galbūt seniūnė yra nusižengusi dešimčiai Dievo įsakymų, jie pareiškė norintys išsiaiškinti problemas iš esmės: „Reikia atlikti auditą, ir jeigu seniūnė nusikaltusi, mes pakelsime rankas, kad ją atleistų.“ Tokia nuostata visuotinio susirinkimo metu endriejaviškiai parodė išmintį, kurios pristigo į permainų gūsį įsisukusiems mūsų rajono politikams.


Ar kai kurie seniūnai, valstybės tarnautojai nepiktnaudžiauja tarnybine padėtimi, ar nėra korupcijos apraiškų, ar seniūnai dejuodami, kad funkcijos yra labai „apkarpytos“, iš tiesų tuo tik pateisina savo neveiklumą ir gyvena tarsi Dievo ausy? Klausimai rimti, tačiau tik retoriniai. Todėl naujajai rajono vadovybei tikrai yra didelis iššūkis į tuos klausimus po kurio laiko turėti aiškius atsakymus, o juos turi pateikti kontrolieriai, auditoriai, o gal net STT, prokuratūra, kitos teisėsaugos institucijos. Bet jokiu būdu nereikėtų pasiduoti agentūros VBS (viena boba sakė) manijai. Nors galbūt toje agentūroje yra ir labai atsidavusių, ištikimų tam tikros partijos idealams veikėjų, iki šiol tebegiedančių ditirambus savo vadams. Dabar, kai rinkimai – jau praeitis, reikėtų įsiklausyti į įvairias nuomones, nes nebūtinai tas, kuris pučia ne į tą dūdą, yra priešas. Priešingai, ne panegirikos, o racionalus kritikos žodis yra pažangos variklis.


Gerai, kad visgi valktis nukrenta ir nuo politikų akių. Štai net rajono Savivaldybės tarybos narys Algirdas Liaudanskis mūsų laikraščio trečiadienio nuomonių puslapyje atvirai pripažino, kad „kai kurie piliečiai, per rinkimus įsijautę į vaidmenį, taip sakant, susireikšminę, niekaip negali sustoti, o po bendruomenės priedanga bando suvedinėti senas sąskaitas.“


Gal minėtas susirinkimas bus pamoka visiems politikams, kad nereikia pasiduoti įsijautusiems į Tado Blindos vaidmenį piliečiams, nors ir deklaruojantiems kilnią teisingumo misiją? Mes turime teisę reikšti savo nuomonę, abejones, bet teisė teisti demokratinėje visuomenėje priklauso tik teismui. Nesisavinkime jo funkcijų. Jei patys tingime persiskaityti Lietuvos Konstituciją, tai pasinaudokime neišsenkančiu liaudies išminties lobynu. Pavyzdžiui, kaip šauksi, taip ir atsišauks; lazda turi du galus; nekask duobės kitam, nes pats įkrisi ir pan. Liaudies išmintis mus sergsti nuo neapgalvotų veiksmų, sukeliančių neigiamas pasekmes.


Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių