Žurnalisto pastabos
Laimės indeksas
Tarsi smėlis tarp pirštų byra laikas. Kiek jau čia beliko iki tos akimirkos, kai vieni kitiems tarsime „laimingų Naujųjų“. Tad reikia suspėti pamąstyti, apsidairyti aplinkui, suskaičiuoti savo gerus ir blogus darbus bei kiek mes tos laimės šiemet patyrėme.
Politikai ir žiniasklaida akcentavo tik blogus dalykus. Atgaivinta pedofilijos byla – žudikė. „Snoras“ tapo keiksmažodžiu ne tik senjorams, nuoširdžiai juo pasitikėjusiems. Kartais pateiktos žinios taip supainiodavo žmonių galvas, kad nebežinojai, kur čia melas, kur tiesa.
Nenugriebus siaubą keliančios informacijos, buvo paskleista, jog prieš Kalėdas penktadaliu pabrangs silkė. Nepraslydo pro ausis ši žinia humoro laidos „politologams“ peliukams. Sūrskis savo kailyje netvėrė šaukdamas: „Kaip gi mes švęsime kūčias? Šitaip Lietuvą nuvarė Kubilius“… Tą akimirką negalėjai nesišypsoti. Bet kai nepaliaujamai liejasi žinios apie mokesčių didinimą, vis gilėjančią socialinę atskirtį, dar sudėtingesnę ateitį ir kitokias blogybes, šypsenos ir per prievartą nebeišspausi.
Tyrimų bendrovė „Rait“ nuo 2009 m. matuoja vartotojų nuotaikos indeksą pagal jų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius. Ir nesistebėkime: esame liūdni, prieš save pakeliame ranką arba susikrovę lagaminą, emigruojame, tikėdamiesi… surasti save. Sako, esame amžinai nepatenkinti žmonės.
O jeigu netikėtai mūsų paklaustų, kurgi pasaulyje daugiausia laimingų žmonių? Tikriausiai pirmiausia ištartume: Amerikoje. Vardintume turtingas Skandinavijos šalis, gal išsprūstų ir Didžioji Britanija. Ir prisimeni mažai kam žinomo poeto Svajūno Dačkevičiaus eiles: „Anglija, Anglija – kiek čia likimų, nupirktų netikrais pinigais?.. Anglija, Anglija, laikinas rojau, skandini vis giliau savyje“… (Tyrimų duomenimis, emigrantai nesijaučia laimingi ir turėdami nemažas pajamas).
Įdomu tai, kad Didžiojoje Britanijoje veikia Naujosios ekonomikos fondas, kuris bando rasti, kaip gyvenimą padaryti laimingesnį. Atlikus valstybių laimės indekso tyrimą, Lietuva tarp 143 šalių – 86-oje vietoje. Temdo liūdesys – tokia žema pozicija. Betgi daugelio svajonių šalis Amerika – tik 114-oje vietoje. Beje, kitas šaltinis skelbia, kad nuo 20 amžiaus pradžios moderniose valstybėse turto padaugėjo dvigubai, o gal net trigubai. O laimingų žmonių – vos keliais procentais.
Minėto fondo tyrėjai nusprendė, jog žmogaus laimę lemia ne tik ekonominis krašto lygis ir su juo susijusios gyventojų pajamos. Jų nuomone, ir valstybės politika, ir tautos tradicijos. Fondo tyrėjai susirūpinę dėl visuomenės laimės pokyčių: naujai įvertinti visuomenės tikslus, remti prasmingą gyvenimą, sukurti subalansuoto vartojimo ir gamybos sistemas bei kita.
Ar įgyvendinus šiuos siūlymus Lietuvoje būtume laimingesni? Beje, didelių naujienų lyg ir nėra. Antai skatinti bendruomeniškumą, jungti žmones savitarpio supratimo, bičiulystės pagrindu, kuris remiasi ne materialiomis, bet kultūrinėmis vertybėmis. Juk be bendros veiklos nėra ir laimės. Džiugu, kad mūsų šalyje, rajone veikia daug aktyvių bendruomenių.
Fondo tyrimai parodė, jog žmonių laimės lygio augimas mažiau susijęs su pajamų pokyčiais. Be abejonės, blogai, jeigu žmogus negali patenkinti savo elementariausių poreikių. Todėl ir tarptautinės studijos patvirtino – žmonės, gyvenantys turtingesnėse valstybėse, laimingesni nei tie, kuriems lemta skursti vargingose šalyse. Tačiau tyrimų duomenys dėl ryšio tarp pajamų ir visuomenės laimės stebina: pasiekus tam tikrą pajamų lygį, laimės „nebedaugėja“.
Skirtingų visuomenės grupių – skirtingi poreikiai, tuo pačiu ir laimės suvokimas. Suomijoje paskelbtame „Laimės politikos manifeste“ tvirtinama, jog laiko stygius laikomas didesne problema nei pinigų. Tikra vertybė – laisvalaikis.
Pasak dr. Gedimino Navaičio, kiekvienas laimę supranta savaip. Visgi sutariama, kad laimingu gyvenimu laikoma malonių įvykių seka arba malonių įvykių, viršijančių nemaloniuosius, gausa.
Virginija LAPIENĖ
