Žurnalisto pastabos
Dvikovos
Nei mes benorėjom tos žiemos, nei ką. Jei Kalėdoms neturėjom sniego, tai kam mums jis bereikalingas dabar, kai jau snieguolės beveik buvo pradėjusios žydėti?.. Betgi dvikovos tarp šilumos ir šalčio, tarp gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos vyko, vyksta ir vyks tiek materialiajame, tiek dvasiniame pasaulyje. Materialiajame, žinoma, ryškiau ir akivaizdžiau.
Dvikovos Lietuvoje pastaruoju metu itin populiarios: tarpusavyje varžosi chorai, šokėjai ir, žinoma, politikai. Jau, matyt, repetuojantys prieš didžiausią dvikovą, kuri vyks rudenį. Tai Seimo rinkimai. Štai parlamente dabar ryškiausia dvikova vyksta tarp Socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus ir Seimo pirmininkės Irenos
Degutienės. Ilgai gerą reputaciją išsaugojusi Seimo pirmininkė, valdančiosios daugumos pažiba konservatorė I. Degutienė savo aureolę gali prarasti, jei opozicijos lyderis A. Butkevičius pasirodys besąs teisus dėl jos sūnaus galimų manipuliacijų banko žlugimo dienomis. I. Degutienė paskleistas žinias, esą jos sūnaus vadovaujama įmonė banke „Snoras“ turimu indėliu padengė paskolą, vadina šmeižtu ir socialdemokratų politine akcija prieš parlamento rinkimus. Tuo metu Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas A. Butkevičius tvirtina, kad iš banko „Snoras“ gauti dokumentai, jo, kaip specialisto, vertinimu, yra tikri, o konservatorių atsaką sako esant kraštutiniais veiksmais siekiant sukompromituoti apie galimas negeroves „Snore“ prabilusius socialdemokratus.
Kai tarpusavyje taip plakasi pagrindinių partijų „žvaigždės“, kai jie vieni kitiems kupini priekaištų, įtarinėjimų, tai kaip gali normaliai dirbti apačios, tai yra, savivaldybės, kuriose socialdemokratai koalicijoje dirba su konservatoriais? Iš tiesų jų partijų lyderiai, galvodami apie savo reitingus būsimuose Seimo rinkimuose, labai palengvina opozicijos darbą savivaldoje.
Netikėta žinia šiomis dienomis atskriejo iš Roterdamo Erasmus universiteto, kurio Ekonomikos fakulteto asociacija premjerui Andriui Kubiliui suteikė 2012 m. Pasaulio lyderio apdovanojimą už nuopelnus ekonomikos srityje. Šis metinis apdovanojimas, anot Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, skiriamas pasaulio lyderiams už ypatingus pasiekimus politikos, ekonomikos ir visuomenės gerovės srityse. Taigi, galima sakyti, kad dvikovoje su visuomenės nuomone, kuri apie A. Kubiliaus vadovavimą yra neigiama, šįkart laimėjo nuolat kritikuojamas premjeras! Teisingai, matyt, sakoma, kad iš toliau geriau matyti. Jei Pasaulio lyderio apdovanojimą anksčiau yra gavę NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas, Pasaulio prekybos organizacijos vadovas P. Lamy, Švedijos Ministras Pirmininkas F. Reinfeldtas, buvęs Vokietijos kancleris G. Schröderis, tai gal toks įvertinimas visgi yra garbingas? Juk kaip ne kaip, o būtent nekenčiamasis ministras pirmininkas tempė ekonominę krizę ir dėl jo posto nevyko jokios dvikovos. Aišku, kas tokioje ekonominėje situacijoje norėtų tokios kėdės? Juk bet kuriam opozicijos lyderiui, mokančiam iš šono protingai kritikuoti premjero veiksmus, yra aišku, kad užėmęs jo vietą pasirašai sau nuosprendį niekada nebūti populiariam tarp rinkėjų.
Vyriausybė pastaruoju metu pradėjo dvikovą su nelegaliu darbu. Tam, kad būtų mažinamos darbdavių paskatos nelegaliai įdarbinti, sugriežtinama jų atsakomybė – numatytos įvairios sankcijos, baudos, įpareigojimas išmokėti nelegaliai dirbusiam žmogui atlyginimą, dėl kurio buvo susitarta, be to, nustačius nelegalų darbą, gali būti taikomi apribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą. Bet kai Lietuvoje nedarbas per 10 proc., ar represinės priemonės duos efektą? O kaip skatinami tie darbdaviai, kurie per pastaruosius du dešimtmečius kūrė tik legalias darbo vietas?
Pernai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkavusi ir prioritetu žiniasklaidos laisvės bei žurnalistų saugumo klausimą pasirinkusi Lietuva, deja, egzamino neišlaikė – pagal spaudos laisvės indeksą per metus iš 11-tos vietos nusmuko į 30-tą vietą pasaulyje. Ekspertai pagrindinėmis to priežastimis įvardija teismų sprendimus prieš žurnalistus ir valdžios veiksmus. Taigi, galima sakyti, kad Lietuvoje laisvas žodis dvikovą prieš apribojimus pralaimi.
Bet gal kiekvienoje dvikovoje verta prisiminti, kad juokias tas, kas juokias paskutinis…
Vilija BUTKUVIENĖ
