Žurnalisto pastabos

Bedalė renovacija


Gargžduose renovuoto namo bendrijos pirmininkas yra prisipažinęs, kad nors gyventojai dabar patenkinti sutaupyta šiluma ir mažesnėmis sąskaitomis, jis nė už ką nebeužsiimtų tokia veikla. Tuoj buvęs įtartas kažkokiu suinteresuotumu, daug bambėjimo išgirdęs iš vyresnio amžiaus kaimynų. Niekas nenori atsakomybės, nenori organizacinių rūpesčių, davęs litą, reikalauja rezultatų už šimtą.


Klaipėdos rajonui antradienio dienotvarkę paskyręs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius net keliuose susitikimuose buvo remiamas prie sienos dėl vangios daugiabučių namų renovacijos. Mat jau prieš kelerius metus skambiai išreklamuota renovavimo programa dar beveik nė želmenėlio neišleidusi.


Prie Aplinkos ministerijos veikiančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, kuriai pavesta įgyvendinti būsto atnaujinimo ir efektyvaus naudojimo politiką, skaičiai rodo – apsisprendusių dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo programoje pagal naująjį finansinį mechanizmą tėra vos 189. Tačiau tik 98 investicijų planai yra suderinti, o pasirašytos tik 43 kreditavimo sutartys, jų vertė – 15 mln. Lt. Turint galvoje, kad iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 34 tūkst. daugiabučių, pastatytų iki 1993 m., ir daugumą jų reikia pertvarkyti, tai lašas jūroje. Iš viso nuo 2005 m. Lietuvoje įgyvendinti 448 daugiabučių atnaujinimo projektai, iš jų 279 buvo įgyvendintos kompleksinės namo atnaujinimo priemonės.


Renovacija stringa nepaisant to, kad lėšų jai yra. Finansų ministerija nurodo, kad į 2009 m. įsteigtą kontroliuojantįjį fondą pagal vadinamąją JESSICA iniciatyvą, kurios lėšos turi būti investuojamos į daugiabučių atnaujinimą, Lietuva pervedė 516 mln. Lt (iš jų 438 mln. Lt sudarė ES, o 78 mln. Lt – Lietuvos biudžeto lėšos). Iš šios sumos beveik 114 mln. Lt yra pervesta bankams, kurie buvo pasirinkti kaip programos finansiniai tarpininkai.


Vyriausybei praėjusių metų pabaigoje galutinai patvirtinus kompensavimo tvarką daugiabučius namus renovuojančios bendrijos pagal klimato kaitos programą galės gauti 15 proc. atliktų darbų dydžio kompensaciją, A. Kubilius teigė, kad mažas pajamas turinčioms šeimoms ir vienišiems asmenims renovavimo išlaidas visiškai padengs valstybė.


Tai kur šuo pakastas, kad ta renovacija niekaip neįsilinguoja? Juk sąskaitų už šildymą žmonės žiemos sezonu laukia su siaubu – tarsi anuomet verslininkai reketininkų. Sąskaitos netrukus perlips atlyginimų dydį, o jas sutramdyti priemonių vis nėra?..


Viena iš galimų neįsilingavusios renovacijos priežasčių yra ir ta, kad kalbant apie renovavimą kiekviena suinteresuota pusė paklodę traukia į save. Dažnai žmonėms nebeaišku, kieno klausyti, kas teisus, kurie argumentai pagrįsti.


Reikalas tas, kad net ir į visas senas „chruščiovkes“ sudėjus naujus plastikinius langus bei sutrūnijusias gelžbetonines sienas apdengus šilumą sulaikančiomis medžiagomis išlaidos už šilumą gyventojams nesumažėtų. Taip teigia energetikas, Nacionalinės vartotojų konfederacijos viceprezidentas Vygintas Sidzikauskas. Pasak jo, šilumos kaina nesumažės, nes Valstybinės energetikos kainų kontrolės komisijos dokumentuose yra nurodyta, kad sumažėjus šilumos vartojimui didėja jos kaina.


„Namų renovacija daroma dėl to, kad sutvarkytų namą, tačiau tai nesumažina šilumos kainos arba sumažina labai nedaug“, – žiniasklaidoje yra teigęs energetikas.


Štai ir būk žmogus gudrus, kurio klausyti: energetiko ar Premjero? Ministras Pirmininkas susitikimuose Gargžduose teigė, kad jis pats žinąs, kad Vilniaus Žirmūnų mikrorajone renovavus namą už šildymą buto savininkai moka vos kiek daugiau nei šimtą litų. Jis buvęs įsitikinęs, kad per pradinį namų renovavimo etapą problema bus didelis gyventojų noras dalyvauti šioje programoje, o ne jų trūkumas. Deja, daugiau negu pusė senos statybos daugiabučių namų gyventojų net nesvarsto galimybės modernizuoti savo namą, rodo visuomenės nuomonės apklausa. Beveik penktadalis apklausos respondentų tvirtina tokia galimybe domėjęsi, tačiau dėl jos nesutarę su kaimynais.


Premjeras taip pat svarsto galimybes įtraukti valstybės įmones į namų renovacijos procesus, sukurti specialią agentūrą, padėsiančią parengti renovavimo projektus.


Dar radikaliau problemą spręsti siūlo Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė interviu radijui pareiškusi, kad reikia atpalaiduoti žmones nuo santykių su bankais bei šilumos tiekėjais, visą atsakomybę ant savo pečių turinti persiimti valstybė ir prievartiniu būdu renovuoti visus namus.


Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių