Žurnalisto pastabos

Rinkėjų žvejyba


Šventa vieta tuščia nebūna – tokia pirmoji mintis šmėstelėjo perskaičius žinią apie tai, kad Lietuvos Seimo senbuvis Česlovas Juršėnas šį rudenį rinkimuose nebesiverš į politines aukštumas. Tačiau opozicinė Socialdemokratų partija baigdama dėlioti kandidatų į Seimą sąrašą jame įrašė buvusį vidaus reikalų ministrą, dabar ambasadorių Juozą Bernatonį. Pats kandidatas beveik pasididžiuodamas prisiminė, kad žiniasklaida jį linksniuodavo kaip nelankstų, o ne kaip besiblaškantį. Tad esą, jei laimėsiąs rinkimuose, atsisakysiąs ambasadoriavimo. Mat jaučiąs norą tęsti politinę karjerą Lietuvoje.


Na, kur politikai ras geresnį prieglobstį, jei ne Lietuvoje, šalelėje mylimoje? Tiksliau valdžios citadelėje – Seime. Kiek svarstyta apie Seimo narių skaičiaus mažinimą? Ar reikia141 išrinktųjų būrio? Atrodo, atsakymas vienareikšmis: žinome, kad nereikia. Net labai nesigilindami į jų veiklą, o tik užmetę akį į televizijos ekraną pastebime nuobodžiaujančius, dykaduoniaujančius, nosį krapštančius. Tiesa, vaizdas pasikeičia, jei „stumiamas“ koks nors kokiai Seimo grupei naudingas sprendimas.


Tačiau Seimo narių skaičius, kadencijos trukmė ir rinkimų data numatyti Lietuvos Konstitucijoje. Sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažiau kaip ketvirtadalis visų Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Reikalavimai tokie, kad jų neįmanoma išpildyti: argi rastume kelias dešimtis parlamentarų, norinčių ateityje prarasti mandatą, o kur rasti tiek šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie su savimi nešiotųsi pasą, kai iniciatoriai renka parašus? Tad iniciatyvinei grupei, pasivadinusiai „TAIP Seimo atgimimui“, per pastaruosius tris mėnesius pavyko surinkti tik 125 tūkst. piliečių parašų vietoj būtinų 300 tūkstančių.


Iniciatyvinė grupė referendume piliečių norėjo paklausti, ar jie pritaria Seimo narių skaičiaus sumažinimui nuo 141 iki 101, Seimo nario kadencijos iki penkerių metų pailginimui, Seimo rinkimų datos perkėlimui iš rudens į pavasarį. Taip pat siūlyta nustatyti, kad parlamentaras gali būti renkamas tik dvi kadencijas iš eilės.


Tad kandidatams į Seimo narius nėra ko bijoti – tikrai bus renkamas 141. Neramu gal tik dėl to, kaip gi rinkėjų palankumą paveržti iš kito kandidato? Yra keletas jau patikrintų receptų, kuriais besinaudojantis kandidatas ir tampa tautos išrinktuoju.


Pirmiausia, kandidatas, eidamas į rinkimus, turi susigalvoti sau lozungą. Jeigu nėra pratęs galvoti, reikia paprašyti kitų. Lozungo esmė – jis turi būti trumpas, lengvai įsimenamas ir žvangėti panašiai kaip tuščias kibiras. Pavyzdžiui: „Aš žinau, ko reikia kaimui, jūsų bendruomenei!“ Tiesą sakant, atsakymą žino kiekvienas: reikia pinigų. Tiek pinigų, kad jų užtektų ir tiesioginėms reikmėms, ir tiems, kurie juos skirsto, t. y. per kurių saujas tie pinigėliai prateka. Tačiau vargu ar kas tiek giliai kapstys. Atvirkščiai, sustiprinsite savo, kaip „sergančio“ dėl kaimo problemų, politiko autoritetą. „Jeigu žmogus žino, vadinasi, reikia suteikti galimybę jam tai padaryti“, –pagalvos ne vienas potencialus rinkėjas.


Kandidatas į Seimo narius žmonėms turi atrodyti paprastas, geraširdis, savas vaikinas. Kaip sakė vienas mūsų rajono politikas, reikia žinoti, „su kuo alų gerti, su kuo – rūgštą pėiną!“ Prieš vykdamas į susitikimą su rinkėjais paskaitykite spaudą, kokios problemos spaudžia žmonių pečius. Skubu nuraminti: tų problemų jums spręsti tikrai nereikės…


Kandidatuojančiam nepakenks ir atjaučiančio politiko įvaizdis. Tam geriausia susirasti badmiriaujančią šeimą, nuvežti kad ir pigesnių, su besibaigiančiu galiojimo terminu produktų krepšelį ir kartu nusifotografuoti su tokia intencija, kad vėliau tai paklius į spaudą. Žmonės mėgsta graudžias kitų gyvenimų istorijas.


Kiekvienas save gerbiantis kandidatas privalo būti dosnus pažadų. Taip, kaip supratingas žvejys negaili pašaro žvejojamai žuviai privilioti. Būkite tikras, jūsų pažadus retas beprisimins jau po mėnesio (ar beprisimenat, ką žadėjo praėjusiame dešimtmetyje viena partija pakeisti po 11 dienų, 11 mėnesių?..). Pensininkams žadėkite pakelti pensijas, šeimoms – mažinti kainas už šildymą, jaunimui – valstybės paramą studijuojant, verslininkams– mažiau kontroliuojančių institucijų. Žadinkite tegul ir niekuo nepagrįstas viltis. Pažadai absoliučiai nieko nekainuoja, o naudą atneša didelę – rinkėjų balsus.


Ir dar. Jei šias eilutes perskaitėte susiraukęs, nė karto nenusišypsojęs esate beviltiškas kandidatas.


Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių