Žurnalisto pastabos
Skiepų baubas
Šios savaitės darbą trikdė siaučiantys virusai: vienam pašnekovui – angina, antram – sloga iki žemės, trečiasis į redakciją nebeužsuko, nes teko vežti vaiką ligoninėn ir pan. Tačiau pasiekė ir džiugi žinia – pažįstamai gimė dukrytė. Paskambinau, pasveikinau ir nejučiomis pasiteiravau, ar mažylė jau gavo pirmuosius skiepus. „Neskiepijau ir neskiepysiu. Baisiųjų ligų beveik nebėra, tad kam badyti kūdikį be reikalo ir rizikuoti, kad ateityje vaikas sirgs įvairiosiomis alergijomis, astmomis… Aš bijau, tegul kitos skiepija“, – sulaukusi man netikėto atsakymo nepuolu moralizuoti – kategoriško žmogaus nuomonę sunku pakeisti. Mandagiai nutyliu ir atsisveikinu. Prieš akis išnyra senosios animacijos filmukas apie begemotą, kuris bijojo skiepų ir vis sprukdavo nuo adatos dūrio. Lengva ir mano pažįstamai bijoti, kol dauguma kitų mamų pareigingai skiepija savo mažylius ir užkerta kelią epidemijų protrūkiui.
Šiuo metu vaikams skiriamos valstybės finansuojamomis vakcinos nuo dešimties užkrečiamų ligų. Būsimiems pirmokams taip pat yra numatyta atitinkama skiepų dozė. Tačiau plintant ekologiško gyvenimo vėjams vis daugiau mamyčių atsisako valstybės dovanojamų skiepų. Tuo tarpu medikus verčia nerimauti naujausia statistika. Pavyzdžiui, visame pasaulyje išaugo sergamumas kokliušu – infekcine liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai, gali kilti gyvybei pavojingų komplikacijų. Didžiojoje Britanijoje užregistruotas didžiausias sergamumas kokliušu per pastaruosius 20 metų, mat per vienuolika praėjusių metų mėnesių nustatyta per 8 800 kokliušo susirgimų. Lietuva – ne išimtis. Per vienuolika praėjusių metų mėnesių buvo 148 kokliušo atvejai, arba 11 kartų daugiau nei užpernai, 2011 m. per tą patį laikotarpį buvo tik 13 sergančiųjų. Neišvengta ir mirčių, spaudoje mirgėjo antraštės, kad sostinėje nuo kokliušo vaistažolėmis gydytas kūdikis mirė. Į viršų kyla ir kitų pavojingų ligų statistikos kreivės. Tikėtina, kad skaičiai bus dar labiau gąsdinantys, jei ir toliau sklis skiepų baubas. Nereikėtų pamiršti, kad ligų protrūkį gali paskatinti ir išaugę žmonių migracijos mastai. Juk nė vienas nežinome, kur mūsų vaikas kurs savo ateitį. Gal Amerikoje, o gal Azijoje? Beje, darbo ieškantys imigrantai plūste plūsta ir į mūsų šalį. Kas gali garantuoti, kad, pavyzdžiui, sergantysis keliautojas iš Afrikos neapčiaudės jūsų mažylių prekybos centre, autobuse, kavinėje ir pan.? Žurnalo „Naujagimis“ redaktorės Auksės Kontrimienės nuomone, tėvai, atsisakydami skiepyti savo vaikus, kenkia ir aplinkiniams: „Neskiepyti vaikai auga ne šiltnamiuose ar miške, jie auga mūsų visuomenėje šalia kitų vaikų darželiuose, lopšeliuose, mokosi mokyklose, tapdami puikiais inkubatoriais užkrečiamoms ligoms plisti. Ar tai nėra papildoma rizika kitiems vaikams?“ Tikriausiai nė viena mama nenori savo vaiko farširuoti vaistais, skiepais, tačiau kas bus, jei visos tapsime ekologiško gyvenimo „fanėmis“ ir atsisakysime skiepų? Sugrįš epidemijų siautulio laikai – neabejoja medikai. Jei jūs vis dėlto pasiryžtate neskiepyti savo vaikų ir prisiimti atsakomybę už savo atžalos gyvybę, esate tikri drąsuoliai. Tačiau nepamirškite, kad nuo drąsos iki kvailumo – vienas žingsnis.
Šiuo metu plintanti gripo epidemija taip pat verčia susimąstyti. Skiepijasi mažuma. Daugelis numoja ranka ir viliasi, kad ligos sėkmingai išvengs arba persirgs lengva forma. Tikėkimės, kad taip ir bus, juolab kad nuo spaudžiančio šalčio tvoros braška, tad turėtų ir nelabieji virusai nykti. Tačiau jei jau nepasiskiepijome, tai sugebėkime laikytis bent jau elementarios higienos, kurios dar labai stinga. Pamirštama, kad čiaudėti, kosėti reikia į alkūnės linkį, o ne į rankas, kuriomis paskui liečiate visas durų rankenas, popierius, prekes ir kt. Tikriausiai tokiu būdu virusai atkeliavo ir į mano susirgusių pašnekovų šeimas… Sveikite!
Jei jūs pasiryžtate neskiepyti savo vaikų ir prisiimti atsakomybę už savo atžalos gyvybę, esate tikri drąsuoliai. Tačiau nepamirškite, kad nuo drąsos iki kvailumo – vienas žingsnis.
