Žmonės korupciją niekina, bet susidūrę nė piršto nepajudintų

Korupcija yra blogybė, kurios žala tiek šalies ekonomikai, tiek konkurencijai, tiek socialiniam teisingumui akivaizdžiai kiša koją. Tokias mūsų rajono gyventojų nuostatas atskleidė Savivaldybės užsakymu praėjusių metų pabaigoje atlikta anketinė apklausa. Ja buvo siekiama ištirti gyventojų požiūrį į korupciją, kyšių davimo patirtį bei kovos su korupcija būdų ir priemonių veiksmingumą. Tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų, susidūrę su korupcijos atveju, niekur ir nieko nepraneštų.

Įžvelgia blogį ir žalą

Apklausa parodė, jog Klaipėdos rajono gyventojų požiūris į korupciją yra neigiamas. Gyventojai suvokia korupcijos daromą žalą: apklaustieji labiausiai pritaria teiginiams: „korupcija iškreipia sąžiningą konkurenciją, verslo sąlygas, mažina ekonomikos augimą“ (83,2 proc.), „korupcija pažeidžia žmogaus teises, iškreipia socialinį teisingumą, žaloja visuomenės moralę“ (81,8 proc.), „korupcija kelia grėsmę demokratijai ir teisinei valstybei, valstybės valdymui, valstybės ar savivaldybių įstaigų stabilumui“ (81,0 proc.).

Kardinaliai priešingai apklaustieji vertina teiginį, kad „korupcija yra pateisinama, nes žmogui sunku rasti kitus problemų sprendimo būdus“ (sutinka 16,8 proc., nesutinka – 54,7 proc.).

Nepaisant didelio pritarimo teiginiams, apibūdinantiems korupcijos blogį ir žalą, net 31,4 proc. apklaustųjų tik iš dalies sutinka, kad už korupcinio pobūdžio veiklas „visada reikia bausti realiomis bausmėmis“.

„Privilegijuoti“ – medikai ir tarnautojai

Klaipėdos rajone dažniausiai respondentai davė kyšius medicinos darbuotojams (taip – 48,9 proc.) bei valstybės tarnautojams (taip – 20,44 proc.). Daugiausia apklaustųjų yra davę kyšį (padėką) medicinos įstaigų (43,8 proc.), žemėtvarkos skyriaus (10,2 proc.), lopšelių-darželių, savivaldybės administracijos (8,8 proc.), mokyklų (8 proc.) darbuotojams. Mažiausiai teigiamų atsakymų sulaukė atliekų tvarkymo tarnyba.

Tyrimas atskleidė, kad daugiausia kyšius duoda 41–52 m. ir vyresni respondentai. Jaunesnių grupių respondentai įvardijo, kad davė kyšius (padėkas) policijos komisariato, medicinos įstaigų bei lopšelių-darželių darbuotojams.

Dažniausiai apklaustieji kaip kyšio davimo formą įvardindavo pinigus (45,3 proc.) bei maisto produktus (28,5 proc.). 31 respondentas, davęs kyšį pinigais, įvardijo sumas litais (nuo 50 iki 10 000) bei eurais (nuo 15 iki 500). Davusieji kyšį maisto produktais minėjo saldainius, mėsos gaminius.

Anoniminės galimybės nežino

Daugiausia respondentų žino tiksliai ir apytiksliai apie specialias teisėsaugos įstaigas, į kurias galima kreiptis susidūrus su korupcijos atveju (64,2 proc.) bei apie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Antikorupcinę komisiją (51,1 proc.). Mažiausiai respondentų žino apie Klaipėdos rajono savivaldybėje esančią „anoniminę dėžutę“ (nežino – 71,5 proc.) bei anoniminį pasitikėjimo telefoną (nežino – 64,2 proc.).

Respondentai teigia, kad susidūrę su korupcija kreiptųsi į teisėsaugos įstaigas (taip – 51,1 proc.) bei pasinaudotų anoniminiu pasitikėjimo telefonu (taip – 50,4 proc.). Daugiausia atsakymų „ne“ surinko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija (65 proc.). Tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų, susidūrę su korupcijos atveju, apskritai niekur ir nieko nepraneštų.


  • Daugelis anketoje apklaustųjų nemano, kad jų gyvenamojoje vietoje korupcija yra paplitusi labiau nei kituose Lietuvos rajonuose. Pusė apklaustųjų (50,4 proc.) mano, kad korupcija Klaipėdos rajone yra paplitusi tiek pat, kiek ir Lietuvoje; dalis apklaustųjų mano, kad korupcija šiame rajone yra mažai paplitusi (29,2 proc.) arba beveik nepaplitusi (5,8 proc.).
  • Kyšį davusieji Klaipėdos rajono gyventojai dažniausiai girdėdavo iš kitų žmonių, kad reikia duoti (31,4 proc.). Kiek daugiau nei penktadalis respondentų kyšį duoti apsisprendė patys (21,1 proc.). Beveik trečdalis respondentų teigė, kad jiems buvo užsiminta (20,4 proc.) arba tiesiogiai pasakyta (8,8 proc.). Tik 14,6 proc. respondentų turi tvirtą apsisprendimą ateityje spręsdami savo problemas duoti kyšį. Beveik trečdalis apklaustųjų kyšio duoti neketina (ne – 28,5 proc.). 56,9 proc. respondentų dar negali tiksliai pasakyti, ar spręsdami savo problemas duotų kyšį.

„Visuomenė neįsisąmonina, kad korupcija skandina mūsų gerovę“, –

įsitikinęs rajono Savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Aivaras VASYLIUS, kurį paprašėme atsakyti į keletą „Bangos“ klausimų.

– „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas, remdamasis šalyje atliktais tyrimais, yra sakęs, kad savivaldybės lieka vienos korumpuočiausių institucijų Lietuvoje. Kas penktas žmogus Lietuvoje pripažįsta davęs kyšį savivaldybėse. Tuo mes esame labiau panašūs į buvusias sovietines valstybes, o ne į ES šalis. Jūsų nuomone, kodėl?

– Esmė slypi patarlėje „Duoda – imk, muša – bėk“. Jei rimtai, įvardyčiau tris pagrindines priežastis:

Pirmoji, pilietiškumo stoka – daugiau nei 60 proc. žmonių toleruoja įvairias korupcijos formas. Ilgą laiką formuojami įpročiai tampa tradicija. Tarybų Sąjungoje visos korupcijos formos buvo norma, kuri tapo folkloru apie „blatą“. Santvarka pasikeitė, bet tradicijos liko. Jei atkreipsime dėmesį į 2016 m. Klaipėdos rajono gyventojų požiūrio į korupciją vykdytą apklausą, tai daugiausia kyšius davė 41 metų ir vyresni, mažiausiai 18–29 metų amžiaus žmonės, kas iš dalies patvirtina mano nuomonę. Jei norime pokyčių, turime keistis mes visi ar bent kritinė masė, kuri pakeistų tradicijas ir nebeperduotų blogų augančioms kartoms.

Antra, neigiamai veikia Seimo ir kitų teisės aktų leidėjų nebylus pritarimas korupcijai. Jie taip pat mūsų visuomenės dalis, tautos išrinkti, tautai tarnauti. Teisės aktuose nėra aiškių taisyklių, kurių visi privalėtų laikytis ir už jas būtų numatyta aiški atsakomybė. Lietuvoje baudžiama tik už kyšius, dėl atsakomybės už kitas korupcijos formas sprendžia tiesioginis vadovas. Pavyzdžiui, nepotizmas (savų protegavimas). Manau, kad tai didžiausia ir didžiausią žalą Lietuvai daranti korupcijos forma, kuri sudaro galimybes augti kitoms formoms. Už šią korupcijos formą, jei nėra kyšio davimo fakto, o jo dažniausiai nebūna, atsakomybės nėra.

Trečia, švietimo stoka. Dalis žmonių nežino, kad vienas ar kitas veiksmas yra korupcija. Kiek matome per televiziją socialinės reklamos apie korupciją ir jos žalą? Aš jos nematau. Paskutinis klipas, kurį mačiau (grotelės už kyšį), su linksma muzikėle ir „šiltais“ personažais labiau skatina paimti kyšį nei nuo jo atgraso. Problema didelė, o tiesa žiauri. Socialinė reklama turėtų suprantamai paaiškinti visas korupcijos formas ir jos žalą, kad mes kiekvienas suvoktume, jog korupcijos liūne skęsta mūsų pensijos, didesni atlyginimai, geresnis vaikų ir Lietuvos gyvenimas, ekonomikos augimo potencialas bei kokybiškos viešosios (pvz. medicinos, švietimo) paslaugos. Kai STT pirko socialinės reklamos paslaugas, bandžiau jiems pasiūlyti, į ką turėtų būti orientuotas turinys, bet jie manęs nesuprato, deja.

– Kaip manote, kodėl Klaipėdos rajono gyventojai tokie pasyvūs: netgi visiškai abejingi siekiui užkirsti kelią galimai korupcijai. Pavyzdžiui, paskelbtu telefono numeriu pernai buvo gautas tik vienas anoniminis pranešimas, o ir tas nepasiteisino.

– Prieš 30 ir daugiau metų žmones už kitokią nuomonę ar šiaip išsišokėlius uždarydavo į psichiatrines ligonines ir kitas mažiau malonias įstaigas. Santvarka pasikeitė, bet baimė vyresnei kartai liko, o jaunimui iki 30 metų tai yra neįdomu. Antra priežastis, taip patogiau, nes „nervų kainuos“ daug, rezultatas – neaiškus. Dar apkaltins patį nesąžiningumu, o kyšininkas liks nenubaustas. Gydytojo kito taip pat nebus, o kažkada vis tiek susirgsiu. Trečia, gyventojų skaičius nedidelis, dažnai vienas kitą pažįsta, tai negi skųsi kaimyną, draugą, giminaitį? Ir šiaip kitų korupcija mums atrodo didesnė problema nei mūsų pačių. Ketvirta, žmonės nepasitiki nei mumis (Antikorupcijos komisija), nei kitomis institucijomis, galinčiomis šias problemas išspręsti, nes nemato teigiamų rezultatų.

– Skaitant Savivaldybės Antikorupcijos komisijos 2016 m. ataskaitą atrodo, kad viskas vyksta labai sklandžiai – it sviestu patepta. O iš tikrųjų su kokiais sunkumais, trikdžiais susiduriate?

– Labai provokuojantis klausimas, bet jis man patinka. Tai yra atskiroji mano nuomonė, nes su komisijos retai sutampa, deja. Ataskaitos, kurios pateikiamos viešai, turi būti ir yra patvirtinamos komisijos. Antikorupcijos komisijos posėdžiai vieši ir juose gali dalyvauti visi norintys. Pagrindinis sunkumas yra tas, kad dalis narių į komisijos darbą žiūri kaip į formalumą, kurį kažkas sugalvojo, nes šventai tiki, kad korupcijos Klaipėdos rajone nėra. Kita dalis įsitikinusi, jog nieko nepakeis ir reikia palaukti, kol visuomenė pati pasikeis. Iškalbingas faktas ir požiūris tai, kokia suma numatyta 2017 m. savivaldybės biudžete korupcijos prevencijai – 0,00 Eur.

Vertinant aplinkybes, šiemet mėginsiu sutelkti komisijos narius vykdyti antikorupcinį švietimą. Kokie bus rezultatai, matysime šių metų pabaigoje ir informuosime Klaipėdos rajono gyventojus.

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių