Žemės ūkis

Kiaulių tvartai tuštėja

Statistikos duomenimis, šiemet rajone kiaulių auginama mažiau nei pernai. Didžiausios bandos – UAB „Kontvainiai“ ir „Bridimeksas“. Dauguma smulkiųjų ūkininkų kiaulių užsiaugina savo reikmėms – vieną ar kelias. Pašarai brango, o kiaulių supirkimo kaina šiais metais beveik stabili. Taigi šis verslas nėra patrauklus.

Kiaulių fermos tuštėja visoje Europos Sąjungoje, ypač jų sumažėjo Lenkijoje, tačiau mažėja ir Airijoje, ir Švedijoje. Prognozuojama, kad dėl mažėjančios kiaulių pasiūlos ateinančiais metais kiauliena gali pabrangti dvigubai.

Parduoda ir latviams

UAB „Kontvainiai“ Agluonėnų seniūnijoje – stambiausia kiaulininkystės įmonė Klaipėdos rajone, o iš 30-ties šalyje veikiančių – vidutinė. Šiuo metu joje auginama 9 tūkst. bekonų. Šiemet nupenėta ir parduota 20 tūkst. kiaulių. „Pernai realizavome 22 tūkst. – tiek planuojame ir šiemet“, – kalbėjo UAB „Kontvainiai“ direktorė Raimonda Skaburskienė, pridūrusi, kad Lietuvoje mažėja kiaulių.

Pasak šios įmonės gamybos vadovo Lauryno Vadopalo, šiemet vidutinė kiaulių supirkimo kaina – 4,88 Lt už gyvo svorio kilogramą. „Nuo metų pradžios ji šoktelėjo 15 proc., tačiau lapkričio mėnesį sumažėjo“, – sakė jis.

Direktorės teigimu, kiaulės parduodamos ne tik šalies mėsos perdirbimo įmonėms, bet ir Latvijos – apie 40 proc. ten patenka.

Apie 110–120 kg sveriantis bekonas čia užauga per pusmetį. „Kuo ilgiau šeriama, tuo riebesnė kiaulė. Betgi rinkoje – liesų poreikis, – teigė L. Vadopalas. – Jas šeriame kombinuotaisiais pašarais, išrūgomis. Mūsų užaugintų kiaulių mėsa kokybiška – nė viena perdirbimo įmonė nesiskundė.“

Tvarkosi pagal europinius reikalavimus

Prieš 6 metus šioje kiaulių auginimo įmonėje buvo baigta tvartų rekonstrukcija – jie įrengti pagal europinius standartus, atitinkančius direktyvą dėl gyvūnų gerovės reikalavimų: pakankamai vietos, tinkamas apšvietimas. Kitais metais jos laikytis privalu visoms šalies kiaulininkystės įmonėms. „Šiems reikalavimams įgyvendinti reikėjo nemažai investicijų, bet ne veltui – mūsų įmonė jau pasiruošusi“, – kalbėjo L. Vadopalas.

Įmonėje „Kontvainiai“ kompiuterizuotą kiaulių šėrimo sistemą prižiūri vienas darbininkas. Iš viso čia dirba 24 darbuotojai. Pasak direktorės R. Skaburskienės, jų ženkliai sumažėjo prieš 4 metus panaikinus paršavedes – šių tvartai ištuštėjo. „Tai padaryta vykdant europinius reikalavimus: atskirai auginti paršavedes ir penimas kiaules“, – paaiškino direktorė.

Taigi nuo to laiko paršeliai perkami iš šioje seniūnijoje veikiančios UAB „Bridimekso“ veislininkystės fermos, kuriai taip pat vadovauja R. Skaburskienė.

Šioje moderniai įrengtoje įmonėje vienu metu laikoma apie 3 tūkst. riestasnukių – paršavedžių, paršelių, remontinių kiaulaičių. „Paršelius realizuojame mėnesio amžiaus. Jų kaina – 110–120 Lt, žiemą pigesni“, – pasakojo direktorė.

Beje, veislines kiaulaites parduoda ir Vingininkų kiaulininkystės įmonei Šilalės rajone. „Bridimekse“ yra 13 darbo vietų. Direktorės teigimu, šiose kiaulininkystės įmonėse daugiausia dirba aplinkinių kaimų gyventojai.

R. Skaburskienė neslėpė, jog praėjusieji ir užpraėjusieji metai įmonei buvę sunkūs. Pasak jos, pernai pašarai pabrangę 40 proc., o pašarų kaina sudaro 60 proc. kiaulienos gamybos savikainos. „Šiemet rezultatai geresni“, – teigė ji.

Įmonė išvengė kiaulių ligų. Griežtų prevencinių priemonių imasi ir šiemet, nes neseniai Latvijoje nustatyti maro židiniai. Pašalietis nepateks į kiaulių tvartus. „Sugriežtinome biologinį saugumą“, – kalbėjo direktorė.

Įmonių vadovai pasakojo, kad ateityje planuojama rekonstruoti nujunkytų paršelių tvartus: „Jau parengti projektai, tačiau neaiškus europinis finansavimas – Europos fondai pasiruošę remti šeimos ūkius, o kas laukia stambiųjų – neaišku.“

Augina savo reikmėms

Pasak gamybos vadovo L. Vadopalo, didžiuliai kaštai auginant vieną ar kelias kiaules smulkiame ūkelyje.

Venckų kaime Jurgaičių šeima – viena iš nedaugelio čia auginanti gyvulius. „Laikome 6 penimas kiaules – savo ir giminaičių reikmėms. Juk iš atlyginimo neišgyvensi“, – rudenį pasakojo pardavėja dirbanti Birutė Jurgaitienė.

Gyvulius jie šeria savo užaugintais pašarais – valdo 10 ha žemės. Pašnekovės teigimu, bekonai užauga per pusmetį. Kiek kainuoja ekologiškai užaugintų gyvulių skerdena? „Neseniai norėjome parduoti kiaulę, prašydami už gyvo svorio kilogramą 7 litų, tačiau niekas nenorėjo tiek mokėti, pasakojo Birutė. – Supirkėjai siūlė tik 5,5 Lt, bet už tiek neapsimoka parduoti. Juk vien tik už paršelius mokėjome po 180 Lt, o dabar jau prašo 220 Lt.“

Pasak B. Jurgaitienės, Venckų kaime tik keletas gyventojų „iš inercijos“ laiko po 1–3 kiaules, brangia ekologiška kiauliena aprūpindami vaikus, giminaičius.

Šilėnų kaime ūkininkaujanti Danutė augina 20 bekonų. „Paršelius pirkome liepos ir rugsėjo mėnesiais Marijampolės rajone – mokėjome po 140 litų, – pasakojo ūkininkė. – Kiaulės užauga per 8 mėnesius – šeriame savo užaugintais pašarais. Mūsų kiaulių mėsa ekologiška. Turime nuolatinius pirkėjus, kurie atvyksta į namus.“

Medikių kaimo ūkininkas B. Eidėnas kalbėjo, jog vyresni žmonės nebeturi jėgų, o jaunimas nenori auginti kiaulių. „Turguje pastebime paršelius besirenkančius senukus, kuriuos čia atveža vaikai“, – šypsodamasis pasakojo ūkininkas.

Lietuvos statistikos departamento 2011 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo auginama 929,4 tūkst. kiaulių, o 2012 m. sausio 1 d. – tik 790,3 tūkst. Tačiau poreikis šalyje beveik dvigubai didesnis.

Klaipėdos rajone lapkričio 1 d. kiaulių bandas deklaravo 125 laikytojai – 12 858 kiaules. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – 13 201.

Virginija LAPIENĖ