Žemės ūkio sektoriuose – pandemijos grėsmių pasekmės

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos posėdyje buvo nagrinėtas klausimas dėl COVID-19 įtakos atskiriems žemės ūkio sektoriams. Kadangi ŽŪR vienija gamintojų, perdirbėjų, amatininkų, verslininkų ir profesines organizacijas, kurie šalyje tebesitęsiant sudėtingai situacijai dėl karantino režimo susiduria su finansiniais sunkumais, itin svarbu laiku suteikti būtiną pagalbą, kuri šiuo neapibrėžtu laikotarpiu padėtų jiems išlikti rinkoje bei išlaikyti darbo vietas.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Produkcijos pasiūlos perteklius

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad šis pandeminis bei karantino laikotarpis itin sunkus daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės bei kiaulininkystės sektoriams. Augintojai savo ūkiuose elgiasi atsakingai ir nuo pandemijos pradžios imasi visų saugumo priemonių, kurios didina produkcijos savikainą. Be to, kiaulių augintojų kaštai padidėjo dar ir dėl pašarų (kviečių, miežių, sojų), kurie sudaro 70 proc. visų gamybos kaštų, brangimo apie 40 proc. Dėl pandemijos užsidarius viešbučiams, restoranams, viešojo maitinimo, švietimo įstaigoms visoje ES sumažėjo produkcijos vartojimas, sutriko eksportas, taip pat ir dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) pasireiškimo 2020 m. rugsėjo mėnesį Vokietijoje, ES susidarė produkcijos pasiūlos perteklius, kuris dempinguoja vietinę produkciją. Dėl šių priežasčių drastiškai sumažėjo produkcijos pardavimo kainos – daržovių, bulvių, obuolių kainos krito apie 35 proc., o kiaulių supirkimo kaina nukrito net 43 proc. Nepavykus laiku parduoti ar kitaip realizuoti maistui išaugintos kokybiškos produkcijos, ją gali tekti sunaikinti.

Kiaulininkystėje sustabdyti neįmanoma

„Dėl santykinai ilgo gyvulių auginimo ciklo, kiaulininkystės sektorius yra inertiškas ir kiaulių auginimo normaliomis sąlygomis staiga uždaryti, o po to vėl iš naujo paleisti auginimo procesą neįmanoma. Kiaulininkystėje tam reikia nuo pusės metų iki pusantrų metų, be to, reikia šildyti didžiulius pastatus, prižiūrėti techniką ir neprarasti kvalifikuotų darbuotojų. Jei kituose sektoriuose veiklą įmanoma trumpam sustabdyti, o neveikimo metu priežiūros kaštai nėra santykinai dideli, tai gyvulininkystėje to padaryti nėra galimybių. Skirtingai nuo kitų sektorių, kiaulių augintojai negali laikinai sustabdyti vykdomos veiklos, išleisti savo darbuotojų neapmokamų atostogų ir juo labiau palikti auginamus gyvulius be priežiūros“, – pažymėjo ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Nukentėjo ir kaimo turizmas

Lyginant su 2019 m. kaimo turizmo sodybų pajamos sumažėjo iki 50 proc., o įsigaliojus judėjimo ribojimams 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėn. sodybos negavo jokių pajamų. Dėl asmenų judėjimo apribojimų karantino metu kaimo turizmo sodybų savininkai prarado pajamas, nors dėl šaltos žiemos gerokai išaugo sodybų išlaikymo kaštai. Dar 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija neleido sukaupti pakankamai pajamų sodybų išlaikymui, todėl šiandien kaimo turizmo sodybų savininkai yra priversti skolintis, kad išsaugotų verslą. Šiandien jau matome, kad ir šiais metais kaimo turizmo sodybų savininkų pajamos negrįš į 2019 m. lygį, nes neatvyks poilsiautojai iš užsienio, nevyks renginiai ir kitos suplanuotos veiklos bei priemonės.

Atsižvelgdami į sudėtingą situaciją Lietuvoje dėl COVID-19 plitimo bei galiojančio karantino sąlygų, taip pat siekiant sumažinti žemės ūkio ir kaimo verslo patiriamus nuostolius, ŽŪR kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą, Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją su prašymu skirti palaikomąją paramą šių sektorių išlikimui.

Ministerija siūlys keitimus

Žemės ūkio ministerija atsakė, kad, atsižvelgiant į ŽŪR rašte akcentuojamą pandemijos poveikį daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės, kiaulininkystės ir kaimo turizmo sektoriams, planuojama teikti Europos Komisijai Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė keitimą, numatant galimybę skirti paramą daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės sektoriams, bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ keitimą, didinant paramos apimtis investicijoms į kiaulininkystės sektoriaus biosaugą.

„Taigi tikimės, kad Europos Komisija pritars Žemės ūkio ministerijos siūlomiems keitimams ir parama pasieks ypač nukentėjusius sektorius“, – pažymi ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus.

ŽŪR informacija


Taip pat skaitykite:

Naujoji  valdančioji dauguma keis ir vadovybę.
7 – Jaunimo erdvė – iššūkis išjungti socialinius tinklus
Privalomas augintinių ženklinimas – gyvūnų saugumui ir žmonių atsakomybei
Visą savaitgalį – galimybė pasiskiepyti prioritetinėms grupėms
Buvę gyvenviečių paštai – rajono reikmėms
Tradicinių amatų puoselėtojams – parama
Gyvojoje skiepijimosi eilėje Gargžduose –  ir apsisprendę, ir abejojantys
Turgaus prekiautojus slegia nežinomybė dėl ateities
Gargždiškė iš Švedijos atidarė natūralių produktų parduotuvę
Klaipėdietės verslininkės: dėvėta mada – ne gėda
Vėtyto ir mėtyto Kantvainų vėjo malūno istorija
Gargždų krašto muziejus įvardija karantino praradimus
Jaunieji gribžiniškiai kelyje bus saugesni
Laukia ypatingi metai Gargždų atvirame jaunimo centre
Klaipėdos rajonas tampa unikalios idėjos dalimi
Skelbiamas konkursas Gargždų autobusų stoties statyboms
UAB „Mida LT“ – nominacijos „Wonder of 2020“ nugalėtoja
Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
Masažas – procedūra, turinti daugiau naudos nei dažnas pagalvoja

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Vieniems – vienaip, kitiems – kitaip

Ketvirtadienį gargždiškis, dirbantis Klaipėdoje, iš…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook