Žemaičių autorių leidiniai žemaitiškai

Kalba – žmonijos gyvenimo išraiška, savitas pasaulio suvokimo būdas, kultūros paveldas, mąstymo kodas. Siekiant įprasminti kiekvienos pasaulio tautos kalbos svarbą 1999 metais Jungtinės Tautos vasario 21-ąją paskelbė Gimtosios kalbos diena.

Lingvistas profesorius Juozas Pabrėža, neseniai išleidęs mokslinį veikalą „Žemaičių kalba ir rašyba“, įsitikinęs, jog stipriausia kalba Lietuvoje yra žemaičių. Jo manymu, žemaičių tarmė visiškai atitinka savarankiškos ir savitos kalbos reikalavimus, nes ji labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų tarmių. Tuo ir neįkainojamas lietuvių tautinės tapatybės turtas.

Praėjusių šimtmečių sandūroje susiformavusios lietuvių bendrinės kalbos tėvu laikomas žymusis Lietuvos lingvistas dr. Jonas Jablonskis tokiai nuostatai irgi neprieštaravo, pripažinęs, jog žemaičių tarmė tinkama laikyti atskira kalba, dėl to jai reikia turėti ir savąjį raštą.

Tokios mintys skatino žemaičių rašytojų, mokslininkų ir visuomenės iniciatyvą rašyti ir spausdintis tarmiškai, skleisti, plačiai propaguoti žemaitiškai užrašytus tekstus, dainas ir pamokymus. Ypač po Kovo 11-osios vienas po kito skaitytojus pasiekė tarmiškai spausdinti leidiniai, kaip antai, mėnesinis laikraštis „A mon sakaa?“, literatūrinio pobūdžio žurnalas „Žemaičių žemė“, ėjęs beveik du dešimtmečius ir dabar pasirodantis elektroniniu variantu. Suskato tarmiškai savo knygas leisti poetai, žurnalistai ir net mokslininkai.

Šią misiją nuosekliai tęsia savaitraštis „Vakarų Lietuva“, kuriam kiekvieną mėnesį Žemaitijos rajonų laikraščių žurnalistai parengia literatūrinį puslapį žemaičių tarme. Įdomu, patrauklu paskaityti, nors ir sunku, ypač tiems, kam žemaitiška šneka nėra gimtoji.

Didelis nuopelnas moksliškai tiriant ir pagrindžiant žemaičių tarmės esmę ir gyvybingumą teko žemaičiams profesoriams lituanistams Aleksui Girdeniui ir Juozui Pabrėžai. Pastarojo išleista monografija „Žemaičių kalba ir rašyba“ kartu su moksliniais rašybos aiškinimais pateikia ir grožinės kūrybos tekstų, supažindina su svarbiais Žemaitijos praeities įvykiais.

Žemaičiai apskritai turi pagrindą didžiuotis savo raštijos patriotais – Simonu Daukantu, Motiejumi Valančiumi, Dionizu Poška, Laurynu Ivinskiu, Simonu Stanevičiumi, Žemaite ir kitais, ypač pasidarbavusiais šlovinant Žemaitiją. 19 a. pradžioje D. Poška net odę „Šlovė Žemaičių“ yra parašęs. Literatūrologė Viktorija Daujotytė išleido net keturias eiliuotos prozos knygas savo gimtąja pietų žemaičių patarme.

Prieškario metais tautinio literatūrinio sąjūdžio idėją pasigavę, Telšiuose susibūrę, gal ir katalikiško žurnalo „Žemaičių prietelius“ leidėjų paskatinti Petras Gintalas, Butkų Juzė, Pranas Genys, šiaulietis Stasys Anglickas, dar keletas prijaučiančių jiems išleido literatūrinį almanachą „Žemaičiai“. Maždaug po 80 metų sumanyta pakartoti tą iniciatyvą – 2016 metais tokiu pat pavadinimu išleistas iš Žemaitijos kilusių autorių kūrybos almanachas. Jame spausdinami žemaitiškai parašyti 48 autorių poezijos, prozos ir dramos kūriniai.

Aldona VAREIKIENĖ


Taip pat skaitykite:

Naujoji  valdančioji dauguma keis ir vadovybę.
7 – Jaunimo erdvė – iššūkis išjungti socialinius tinklus
Privalomas augintinių ženklinimas – gyvūnų saugumui ir žmonių atsakomybei
Visą savaitgalį – galimybė pasiskiepyti prioritetinėms grupėms
Buvę gyvenviečių paštai – rajono reikmėms
Tradicinių amatų puoselėtojams – parama
Gyvojoje skiepijimosi eilėje Gargžduose –  ir apsisprendę, ir abejojantys
Turgaus prekiautojus slegia nežinomybė dėl ateities
Gargždiškė iš Švedijos atidarė natūralių produktų parduotuvę
Klaipėdietės verslininkės: dėvėta mada – ne gėda
Vėtyto ir mėtyto Kantvainų vėjo malūno istorija
Gargždų krašto muziejus įvardija karantino praradimus
Jaunieji gribžiniškiai kelyje bus saugesni
Laukia ypatingi metai Gargždų atvirame jaunimo centre
Klaipėdos rajonas tampa unikalios idėjos dalimi
Skelbiamas konkursas Gargždų autobusų stoties statyboms
UAB „Mida LT“ – nominacijos „Wonder of 2020“ nugalėtoja
Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
Masažas – procedūra, turinti daugiau naudos nei dažnas pagalvoja

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Vieniems – vienaip, kitiems – kitaip

Ketvirtadienį gargždiškis, dirbantis Klaipėdoje, iš…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook